Bulgaras architektas siekė pastatyti tokį paminklą komunizmui, kuris atrodytų kaip nukritęs iš dangaus. Piliečių finansuotas pastatas 1981 m. tapo šalies Komunistų partijos suvažiavimų vieta, tačiau struktūra buvo naudota tik 8 metus. Kaip ir ideologija, kuriai pašlovinti jis buvo pastatytas, taip ir pats statinys liko apleistas.
Bulgarijos širdyje esantis paminklas, vadinamas įspūdingu XX a. brutalizmo architektūros pavyzdžiu, liko niokojamas vagių bei vandalų. Tačiau neseniai amerikiečių fondas „Getty Foundation“ skyrė 185 tūkst. JAV dolerių šio pastato išsaugojimui. Šiemet fondas finansinę paramą skyrė iš viso 10-iai istorinių pastatų visame pasaulyje.
Finansinės injekcijos sulaukta pačiu laiku. Paveldo apsaugos organizacija „Europa Nostra“ ir Europos investicijų banko institutas Buzludžos paminklą yra įtraukę į greičiausiai žemyne nykstančių kultūros paveldo objektų ir vietų sąrašą. Visus 7 objektus sąraše galite pamatyti čia.
„Klausimas dėl išsaugojimo buvo dabar arba niekada... Jeigu būtų praėję dar 5 ar 10 metų, mano nuomone, to daryti nebebūtų verta“, – „Atlas Obscura“ teigė istorikas Richardas Mortenas. Pirmą kartą šį statinį jis pats pamatė per kelionę 2007 m. Jau tada žiojėjo skylės stoge, o atšaurios oro sąlygos kalno viršūnėje pastatą per tiek metų dar labiau apardė. Jo teigimu, architektams nerimą kėlė „betono vėžys“ – kai rūdys susilpnina jame esančias metalines konstrukcijas.
Pastatas dabar išmargintas ir grafičiais, daugelis jų yra antikomunistiniai. Anksčiau Buzludžos paminklas buvo pilnas komunistinės propagandos: atsirado dideli Lenino ir Markso paveikslai, kūjo ir pjautuvo ženklas ant lubų, o viršūnėje – raudonos žvaigždės langas. Statyboms išleista pinigų suma dabar atitiktų maždaug 35 mln. JAV dolerių.
Už gautus pinigus visų pirma bus įvertinta pastato būklė, tuomet stogas uždengtas bent jau plastiku, kad į vidų nepatektų drėgmė. Tada architektai imsis tolimesnio vertinimo ir planų, kaip Buzludžos paminklą išsaugoti.
Šis brutalizmo architektūros paminklas kasmet pritraukia vis daugiau tarptautinio dėmesio ir keliautojų. Anot vietos gido, tai atnešė ir žalos – kartu su turistais čia ėjo vis daugiau vagių bei vandalų. Atsiranda vis daugiau grafičių, o iš pastato nyksta mozaikų ir dekoracijų likučiai.
Žinoma, komunizmo simbolis nėra vertinamas vienareikšmiškai. Dalis nori jį išsaugoti ne dėl politinių priežasčių, o kaip brutalizmo architektūros pavyzdį, tačiau daugiausiai ginčų kyla tarp besiilginčiųjų komunizmo eros ir norinčiųjų atsikratyti šio skaudaus laikotarpio prisiminimais.
Tą rodo ir valdžios pozicija. Nors šis objektas traukia užsienio turistus, nė vienas oficialus Bulgarijos turizmo organas nereklamuoja Buzludžos paminklo kaip lankytinos vietos.
Viena iš idėjų, kaip spręsti šį jautrų klausimą – sukurti pastate muziejų, kuriame būtų akcentuojama netgi kiek absurdiška architektūra, o ne politinė statinio reikšmė.
