Butano gyventojai pakeri savo nuoširdumu ir nesuvaidintomis šypsenomis (ne veltui Butanas patenka į šalių, turinčių vieną iš aukščiausių laimės indeksų, sąrašą), didingi kalnai ir žaliuojantys slėniai tarytum išlaisvina nuo visų slegiančių rūpesčių, o grakščios budistinės šventyklos ir monumentai ne tik sužavi savo architektūra, tačiau ir suteikia ramybės pojūtį.
Butanas – tai valstybė, kurioje keliauti „paviršiumi“ – neįmanoma. Šią šalį reikia išjausti, mėgautis detalėmis. Siūlome paskaityti apie Butano vietas, kurias, viešint šioje valstybėje, aplankyti tikrai verta. Pradėkite pažintį su Butanu – šalimi, kurią rekomenduojame aplankyti tiems keliautojams, kurie svajoja patirti nepamirštamą gyvenimo nuotykį.
Paras
Dauguma keliautojų savo pažintį su Butanu pradeda nuo Paro miesto. Kodėl? Priežastis gana paprasta – šiame mieste įsikūręs vienintelis tarptautinis šalies oro uostas. Įdomu tai, jog šis oro uostas yra garsus visame pasaulyje – pakilimo ir nusileidimo takas įrengtas tarp Himalajų viršukalnių, todėl čia pilotuoti leidžiama tik geriausiems, daug patirties turintiems lėktuvų pilotams.
Žinoma, Parą garsina ne tik oro uostas. Šis miestas gali pasigirti tiek pasakiškos gamtos apsuptimi, tiek istoriniu ir kultūriniu paveldu – didingais budistų vienuolynais ir šventykloms, nacionaliniu muziejumi, dzongais – tibetiečių kultūrai būdingais statiniais. Rinpungo dzongas – vienas iš žymiausių Paro mieste stūksančių statinių.
Tai – budistų vienuolynas, o tuo pačiu – fortas, kuris buvo pastatytas XVII a. Didingas pastatų kompleksas garsėja ne tik savo unikalia architektūra. Jame kasmet, kovo arba balandžio mėnesį, organizuojamas budistinis festivalis, kurio metu vyksta religinės procesijos, šokami tradiciniai šokiai su kaukėmis. Beje, Rinpungo dzonge filmuotos ir kelios garsaus filmo „Mažasis Buda“ scenos.
Takcango vienuolynas
Visai netoli nuo Paro miesto slepiasi bene garsiausias Butano vienuolynas – Takcango vienuolynas. Statinys pastatytas XVII a. pabaigoje, jį sudaro net septynios šventyklos. Įdomu tai, jog jos stūkso 3120 metrų aukštyje, ant uolos. Tad nuo Takcango vienuolyno atsiveria pasakiško grožio panorama: žaliuojantis slėnis bei tolumoje plytintis Paro miestas.
Vienuolyno pavadinimas reiškia „tigro uola“. Pasakojama legenda, jos didysis Guru Rimpoche į šią vietovę atvyko jodamas ant tigro nugaros ir į Butaną atnešė budistinį mokymą. Vėliau, Guru tris mėnesius meditavo urve. Šiame urve, ant uolos, ir pastatytas įstabusis Takcango vienuolynas.
Timpu
Timpu – tai Butano karalystės sostinė ir didžiausias šalies miestas. Jis įsikūręs Butano vidurio vakaruose, Himalajų kalnuose, maždaug 2 km aukštyje virš jūros lygio. Pro Timpu miestą teka Vango upė.
Butano sostinė – nepaprastai jaukus ir žalias mietas. Jo apylinkėse intensyviai vystomas žemės ūkis: auginami ryžiai, kviečiai, kukurūzai. Pačiame mieste gausu didingų architektūrinių paminklų, tačiau, tuo pačiu, sostinė vis labiau modernėja: joje kyla nauji viešbučiai, prekybos centrai, pramogų kompleksai. Mieste vyksta daug kultūrinių renginių.
Nacionalinė memorialinė stupa – tai šventykla, kurią galime įvardinti kaip vieną iš Timpu miesto simbolių. Ją pastatyti 1974-aisiais metais įsakė trečiasis Butano karalius, kuris siekė apsaugoti šalį nuo neigiamų modernizacijos pasekmių. Šventykla simbolizuoja taiką pasaulyje. Iš išorės tai didingas baltas statinys, na, o jos interjere gausu skulptūrų, mandalų, paveikslų, drožinių.
Timpu mieste stūkso ir be galo didinga Budos statula, kurią, viešint Butano sostinėje, tikrai verta aplankyti. Jos aukštis net 54 metrai, statula išlieta ir bronzos, dengta auksu – atrodo labai įspūdingai. Beje, statula pastatyta ant kalvos, nuo kurios atsiveria ir pribloškianti Timpu slėnio panorama.
Phobjikos slėnis
Kaip jau minėjome straipsnio įžangoje, Butanas keliautojus žavi ne tik unikalia budistine architektūra bei kultūriniu palikimu, tačiau ir savo gamtos grožiu. Phobjikos slėnis – puikus to įrodymas.
Tolumoje spindinčios Himalajų viršukalnės, tankūs miškai, pievos – vaizdai čia išties kerintys. Be galo romantiškai Phobjikos slėnis atrodo pavasarį – balandžio ir gegužės mėnesiais. Šiuo metų laiku slėnyje pražįsta rododendrai, kalnus nuklodami pavasariškomis spalvomis.
Pirmieji rododendrų žiedai į Butaną atneša ne tik pavasarį, tačiau ir festivalį. Kasmet Phobjikos slėnyje švenčiama didžiulė gamtos atgimimo šventė: šokami tradiciniai šokiai, dėvimos kaukės, meldžiamasi, statomi vaidinimai apie gėrio ir blogio kovą, istorinius įvykius.
Phobjikos slėnyje įkurtas ir draustinis, mat šioje teritorijoje gyvena nemažai laukinių gyvūnų: elniai, šernai, juodieji lokiai, leopardai, himalajų ožkaragiai ir kt. Slėnyje žiemoja ir juodakaklės gervės, kurios čia migruoja iš Tibeto plokščiakalnio.
Trongsos dzongas
Pasakodami apie Paro miestą minėjome, jog Butane gausu dzongų – tibetietiškos kultūros statinių. Tibeto teritorijoje jų išlikę labai mažai, tačiau Butanas gali pasigirti tikrai ne vienu. Išskirtinio grožio ir istorinės reikšmės dzongas slepiasi Trongsos mieste, esančiame centrinėje Butano dalyje.
Trongsos dzongas – didžiausias tokio tipo statinys visame Butane. Jis pradėtas statyti dar XVI a. Vėliau, 1647-aisias metais, pastatas iš pagrindų atnaujintas. Kaip jau minėjome, dzongai – pastatai, kurie turi daug paskirčių. Ne išimtis ir Trongsos dzongas. Jis pastatytas kaip apsauginis fortas, tačiau komplekse gausu šventyklų, administracinių pastatų, kuriuose kadaise gyveno net karališkosios giminės atstovai. Dzongo pastatus jungia siauri laiptukai, koridoriai, kurie primena labirintus. Tai kompleksas, turintis didelę politinę, religinę ir, žinoma, architektūrinę vertę.
Džakaras
Nedidelis ir kiek apsnūdęs miestas – toks yra centrinėje Butano dalyje įsikūręs Džakaras. Keliautojai šį miestelį dažnai vadina „Mažąją Šveicarija“, mat Džakaras gali pasigirti itin tyru oru, jį supa Alpes primenančios pievos, o tolumoje stūkso debesyse paskendusios kalnų viršūnės.
Nepaisant to, jog Džakaras nedidelis ir ramus miestas, keliautojams jis labai patinka. Čia įsikūrę keli prabangūs viešbučiai, gausu tradicinės virtuvės patiekalus siūlančių užeigėlių. Džakaras garsėja ir savo turgumi, kuriame galima įsigyti vietinės produkcijos. Populiariausia prekė – ryškiaspalviai vilnoniai audiniai, vadinami yethra. Šių audinių gamyba – tradicinis Džakaro miesto amatas.
Džakare galima pasigrožėti ir XVII a. menančiu dzongu. Šiandien jame įsikūrusi miestelio administracija.
Haa slėnis
Haa – tai Butano karalystės vakaruose esanti apskritis. Bene žymiausia jos vieta – Haa slėnis, kuris tiesiog pakeri tuos keliautojus, kurie svajoja išvysti žmogaus rankų nepaliestą gamtą.
„Haa“ – tai senovinis žodis, kuris reiškia „paslėptas“. Jis puikiai apibūdina slėnį, kuris pasislėpęs tarp kalnų. Turistams ši vietovė duris atvėrė tik 2002-asiais metais. Šiandien po slėnį organizuojami turai: jų metu keliaujama po apylinkes, gėrimasi pievomis, miškais, ryžių terasomis, kalnų panorama. Taip pat užsukama į kelias, slėnyje stūksančias, budistų šventyklas.
Punaka
Paskutinis mūsų sąraše – Punakos miestas, buvusi Butano sostinė. Kaip ir dauguma šalies miestų, Punaka – apsupta gamtos. Vaizdingi slėniai, ryžių laukai – apylinkės išties nepaprasto grožio. Visgi, miestas keliautojus vilioja ne tik dėl vaizdingo kraštovaizdžio apsupties. Čia stūkso kvapą atimantis Punakos dzongas – būtent jame 1907-aisiais metais karūnuotas pirmasis Butano karalius.
Preciziškai išraižytos kolonos, stūksančios prie įėjimo, aukso ir sidabro dekoracijos, labirintus primenantys koridoriai, mediniai tiltai, galybė drožinių, tapybos darbų – Punakos dzongas labai reikšmingas statinys, padedantis pažinti tiek Butano istoriją, tiek tibetietišką budizmą.
Kelionių akademija – ieškantiems kelionių į Butaną.
