Keturiolikta Lietuvoje pagal dydį Tauragė, įsikūrusi Vakarų Lietuvoje, talpina kiek daugiau nei 23 tūkst. gyventojų. Šis miestas, kaip ir daugelis kitų Lietuvoje, metai iš metų nebeaugina savo gyventojų skaičiaus – dėl neigiamo gyventojų prieaugio ir emigracijos jis tik mažėja.
Dar 2010-aisiais šiame mieste gyveno 25,5 tūkst., o 2006-aisiais – 27 tūkst. gyventojų.
Tauragės gyventojus gamta apdovanojo vandeningomis upėmis ir miškais, kuriuos nuo seno pamėgo išskirtinė augmenija ir gyvūnai. Vis tik Tauragė ilgą laiką tylėjo, mat trūko iniciatyvos prikelti šį miestą iš sąstingio.
Tauragėje gimęs ir augęs, gamtos vaiku save vadinantis S.Bagdonas šešerius metus praleido dirbdamas Londone, tačiau tikina visuomet norėjęs grįžti į Lietuvą.
„Gyvenimas mūsų šeimai puikiai klostėsi, bet atėjo laikas apsispręsti, ką daryti toliau – likti Jungtinėje Karalystėje, įsigyti būstą ir plėtoti verslą ar grįžti į Lietuvą.
Pinigų netrūko, bet visuomet trūko laimės, darnos ir ramybės širdyje. Norėjome, kad vaikai augtų savo tėvynėje. Esu didžiulis patriotas ir visus tuos metus buvau nelaimingas.
Per naktį su šeima apsisprendėme grįžti į Lietuvą. Supratau, kad manęs laukia nauji gyvenimo iššūkiai“, – portalui LRT.lt pasakoja pašnekovas.
Į Angliją S. Bagdonas vyko ne tik dirbti statybų versle, bet ir siekti aukštumų bokse – Lietuvoje jis du kartus tapo vicečempionu.
„Dienomis dirbdavau statybose, o vakarais sportuodavau bokso klube, kuriame su manimi sportavo ir Lenoksas Liuisas. Po darbo nubėgdavau po 10 km, širdis lipdavo lauk, kol vieną dieną sau liepiau sustoti. Mečiau boksą, nors dėl jo buvau pamišęs“, – tęsia tauragiškis.
Grįžęs į Lietuvą, jis sukūrė pirmą Lietuvos istorijoje boksui skirtą portalą Boksopasaulis.lt, tapo Tauragės bokso klubo prezidentu bei kurį laiką dirbo Lietuvos bokso federacijos atstovu spaudai.
Susirgo žygiais
Grįžęs gyventi į Tauragę, S. Bagdonas įkūrė Tauragės ekstremalų asociaciją.
Kai pirmą kartą pasiūlė nueiti 200 km pėsčiomis, pagalvojau, kad šiam žmogui reikia gero psichologo pagalbos.
„Rengiau ekstremalius iššūkius, vėliau netikėtai sutikau Vidą Stašaitį, kuris papasakojo apie pėsčiųjų žygius.
Kai pirmą kartą pasiūlė nueiti 200 km pėsčiomis, pagalvojau, kad šiam žmogui reikia gero psichologo pagalbos.
Sakė, kad pirmuosius 20 km kalbėsimės, o vėliau nebe. Po kurio laiko pradėjome kartu organizuoti pėsčiųjų žygius su Tauragės ekstremalų asociacija.
Vėliau atėjo metas įkurti savo organizaciją, nes negalėjo šeimai skirti žygiai būti po Tauragės ekstremalų asociacijos vėliava. Dėl to įkūrėme „Aktyvią Tauragę“, – apie organizacijos sukūrimą pasakoja S.Bagdonas.
Jis teigia nieko negalintis padaryti be kitų svarbių komandos narių: Gedimino Balčiūno, Airido Šmito, Dariaus Kiniulio, Donato Gimbuto, Vaido Bičkaus, Aušros Macaitės, Paulinos Šliogerytės, Danguolės Masionytės bei Margaritos Rimkutės.
Sukurta organizacija ne tik tauragiškiams, bet ir kitų miestų gyventojams pradėjo siūlyti platų žygių, dviračių turų bei maršrutų baidarėmis arsenalą.
S.Bagdonas ir organizacijos nariai siekia, kad aktyvus turizmas Tauragėje būtų plėtojamas ištisus metus, nepriklausomai nuo oro sąlygų, ir būtų pasiekiamas visuomet.
Tiesa, tauragiškis neslepia, kad veiklos pradžioje susidūrė su žmonių abejingumu: nebuvo daug norinčių dalyvauti renginiuose, tačiau dabar į juos įsitraukia daugybė.
„Pirmąjį šeimyninį pėsčiųjų žygį organizavome 16 km. Žygyje nusprendė dalyvauti šeši dalyviai, manėme, kad jiems reikės sumokėti, kad tik eitų.
Tačiau žmonės pamato, kad sergi šia veikla, dovanoji savo energiją, gerą laiką. Mums nereikia ruošti didelių strategijų – reikia priversti žmogų ateiti iki starto“, – teigia S.Bagdonas.
Itin aktyviai žygiuose dalyvauja Tauragėje besimokinantis jaunimas, taip pat grįžtantys į Tauragę iš kitų miestų.
„Lietuvoje žmonės konservatyvūs, daugelis iš pradžių žiūrėjo pro pirštus, bet šiandien pėsčiųjų žygiai yra palietę dažną Tauragės šeimą“, – pasakoja S.Bagdonas.