Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Buvęs Tytuvėnų dvaras, kurį verta aplankyti vien dėl čia gyvenusių Romerių istorijos

Tikriausiai kiekvienas turime bent keletą mieliausių ir dažniausiai lankomų vietovių. Tokių vietovių, į kurias taip dažnai sugrįžtame semtis įkvėpimo ar ramybės, nugrimztant į gamtos garsus, o gal nostalgiškus prisiminimus. Tokie nepamainomi man yra raibuliuojančiais ežerais svaiginantys Tytuvėnai (Kelmės r.).
Buvusi Tytuvėnų dvaro audykla-karšykla (Kelmės r.)
Buvusi Tytuvėnų dvaro audykla-karšykla (Kelmės r.) / Ados Alejūnaitės nuotr.

Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“

Būna, kad gamtos vaizdai ir istorinis paveldas žmoguje uždega kibirkštį, skatinančią kurti. Nesvarbu, kas tai bebūtų – teptukai rankoje, žodžiai popieriuje ar nuotraukos ekrane...

Sofija Romerienė (1885–1972 m.) – viena reikšmingiausių asmenybių, savo kūryboje skleidusių Tytuvėnų krašto subtilumą. Ji buvo viena garsiausių praėjusio amžiaus pradžios dailininkių. Apie šios moters indėlį kultūrai nuolat primena miesto centre rymanti išraiškinga skulptūra.

Norint prisiminti Romerių šeimos gyvenimą šiame krašte, reikės nusukti į miesto pašonę – Tytuvėnėlių kaimą ir apsilankyti čia buvusio Tytuvėnų dvaro kieme. Deja, garsaus dvaro gyvavimo laikus menančių rūmų nebėra, išlikę keli ūkiniai pastatai ir parkas.

Tytuvėnų dvaras skirtingais laikotarpiais priklausė žinomoms bajorų giminėms, o Romeriai buvo paskutinieji.

Izidorius Romeris – pirmasis šios giminės atstovas, valdęs Tytuvėnų dvarą. Jis 1866 m. vedė Celiną Pšeciševskaitę, kuriai šis dvaras atiteko kaip kraitis.

Romerių sūnus Eugenijus (1871–1943 m.) buvo tikras intelektualas, studijavęs Rygoje, Berlyne, Tiubingene. Eugenijus Romeris tapo ne tik žinomu visuomenės veikėju, bet ir ekonomistu, istoriku (turėjo daktaro laipsnį už disertaciją apie baudžiavą).

Būtent šiuo žmogumi susižavėjo talentingoji dailininkė Sofija Dembovskytė, kuri meno žinių sėmėsi Krokuvoje, Miunchene, Paryžiuje.

1911 m. Sofija ir Eugenijus Romeriai susituokė ir apsigyveno Tytuvėnų dvare, paskui susilaukė penkių vaikų.

Ados Alejūnaitės nuotr./Taip atrodė Tytuvėnų dvaro rūmai (Kelmės r.)
Ados Alejūnaitės nuotr./Taip atrodė Tytuvėnų dvaro rūmai (Kelmės r.)

I pasaulinio karo laikotarpiu Romeriai pasitraukė iš Tytuvėnų ir prieglobsčio ieškojo dabartinės Baltarusijos teritorijoje, netoli Vitebsko. 1919 m. šeima sugrįžo į savo dvarą Tytuvėnuose. Sodybos teritorijoje įkūrė audimo dirbtuves, pavyzdingai tvarkė ūkį (jame dar buvo vandens malūnas, lentpjūvė, kalvė, džiovykla ir kt.), aktyviai bendravo su to meto kultūros ir meno atstovais, kurie pas juos mėgdavo svečiuotis. Tytuvėnų dvare lankydavosi ir pats Maironis, jis čia praleido paskutinę savo gyvenimo vasarą.

Šiame dvare ir ne tik jame gimė daugybė S.Romerienės paveikslų, kuriuose vaizduojamas Tytuvėnų dvaras, krašto gamta, žymūs žmonės, natiurmortai ir kt. Per gyvenimą S.Romerienės kūriniai eksponuoti Kaune, Vilniuje, Kaire, Krokuvoje, Londone, Lvove, Monrealyje, Niujorke, Paryžiuje, Rygoje, Varšuvoje, Vašingtone. Kai kurie dailininkės darbai yra išsaugoti ir Lietuvos muziejuose.

Ados Alejūnaitės nuotr./Dailininkės Sofijos Romerienės (1885–1972 m.) skulptūra Tytuvėnuose (Kelmės r.)
Ados Alejūnaitės nuotr./Dailininkės Sofijos Romerienės (1885–1972 m.) skulptūra Tytuvėnuose (Kelmės r.)

1941 m. Sofija ir Eugenijus Romeriai ištremti į Rusijos gilumą (ten dailininkė dirbo dažytoja žaislų fabrike). E.Romeris tremtyje mirė. Po vyro netekties S.Romerienei pavyko evakuotis į Iraną, Egiptą, Didžiąją Britaniją, vėliau ji apsigyveno Šiaurės Amerikos žemyne (palaidota Sent Adelėje, Kanadoje).

Nors buvusi Tytuvėnų dvaro sodyba ir nėra pati lankomiausia krašto vieta, man atrodo, kad žemė dar ilgai prisimins čia gyvenusius žmones. Bent jau turėtų...

Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?