Vaikščiodami su gide po raistą pažintiniu taku sužinojome, kad aukštapelkė susiformavo kopose! Tik smėlis ledyno čia suneštas 6 tūkstančiais metų anksčiau, nei Kuršių nerijos kopų. Tikrai keistas jausmas: vaikštai po pelkę, o jautiesi kaip kopose.
Pamatėme saulašarę, kuri gražiai atrodo, bet iš tikrųjų yra mirtinai pavojinga vabzdžiams. Taip pat radome ir islandinę kerpeną, iš kurios gaminami populiarūs vaistai nuo kosulio.
Gidė papasakojo daugybę įdomių istorijų. Viena jų – apie aukštapelkės kopas, apaugusias šimtametėmis pušimis. Pasirodo, net iš pajūrio atvykę žemaičiai negali atsistebėti oro tyrumu!
Įdomu ir tai, kad žemapelkės vanduo yra labai švarus. Nes žalias kiminų patalas, po kuriuo slypi 6 metrų durpių sluoksnis, tai tikras dezinfekantas.
Pelkių sanitarais vadinami kiminai sugeba į save sugerti labai daug vandens ir sunaikina visas įmanomas bakterijas. Todėl senovėje žmonės, rinkdavę čepkeliuose uogas, netgi gerdavo iš pelkės, pasidarę kiminų kilime duobutę.
