Iš 24 šiuo metu Europoje sertifikuotų laukinės gamtos teritorijų, kurių plotas didesnis nei 1000 ha, tik 13 yra gavusios aukščiausią platininį įvertinimą, tarp jų ir Čepkelių laukinės gamtos teritorija, užimanti 13004 ha. Į šią teritoriją patenka ne tik visas valstybinis Čepkelių rezervatas, bet ir Dzūkijos nacionalinio parko Musteikos rezervatas, kaip neatskiriama šio gamtinio komplekso dalis.
Konferencija, sukvietusi daugiau nei 50 mokslininkų, saugomų teritorijų darbuotojų, visuomeninių organizacijų atstovų iš 11 pasaulio šalių, kuriems rūpi žmogaus veiklos dar netransformuotos gamtos salos Europoje, vyko Austrijoje, Tamsweg miestelyje.
Lietuvai joje atstovavo Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius bei biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.
Kitų metų rudenį Čepkeliai – didžiausias ir vienas seniausių Lietuvos rezervatų, įsteigtas 1975 metais, švęs gražią sukaktį. Daugiau kaip 10 000 metų skaičiuojančiai pelkei 45 metai tai lyg vienas akimirksnis. Bet ir per tą akimirksnį įvyko nemažai pastebimų pokyčių.
Sensta ir virsta medžiai, užželia spanguoliautojų takai, pelkės ir ją supančių miškų gamta tampa vis natūralesnė ir tuo pačiu vertingesnė. Čepkelių valstybinis gamtinis rezervatas yra ne viena iš 7 Ramsaro konvencijos, saugančios tarptautinės svarbos pelkes ir šlapžemes, teritorijų Lietuvoje ir dviguba Natura 2000 teritorija, atitinkanti Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus.
Nuo šiol tai ir dalis Europos laukinės gamtos tinklo, vienijančio negausias Europos saugomas teritorijas, kur gamta tvarkosi pati, be žmogaus įsikišimo – Alpėse ir Karpatuose, Europos šiaurėje ir Baltijos šalių pelkėse.
Šis svarbus įvertinimas įpareigoja dar geriau atliepti gyvenimo keliamus iššūkius – globalios klimato kaitos poveikį, lankytojų srautų didėjimą, stambiųjų plėšrūnų išsaugojimą.