„Skycop“ kviečia į kelionę po vietas, taip sužavėjusias kino mylėtojus, kad serialas per naktį susprogdino garsiausią pasaulio internetinį kino reitingą, pakilo į pirmąją jo vietą ir aplenkė net legendinius „Sostų karus“ bei „Bręstantį blogį“.
1986-ųjų balandžio 26-osios naktį Černobylio dangus sužibo sprogusio atominės elektrinės 4-tojo reaktoriaus radiacine liepsna ir ši tragedija tapo viena garsiausių pasaulio istorijoje. Po daugiau nei trijų dešimtmečių pasirodęs įvykio įkvėptas serialas, dalies žiūrovų vertinimu, taip pat turėtų atsidurti istorijos vadovėliuose.
Detalumu pritrenkiantis bendras amerikiečių milžino HBO ir prodiuserinių kompanijų-partnerių kūrinys buvo filmuojamas 2018-ųjų vasarą Lietuvoje. Tačiau kartu dirbusiam gausiam būriui lietuvių kino bendruomenės „Černobylio“ sėkmė nebuvo tokia jau netikėta.
„Nenoriu girtis, bet teigiamos reakcijos manęs nenustebino. Jau perskaičius scenarijų buvo aišku – „Černobylis“ labai gerai parašytas, į globalią tragediją žvelgiantis liudininkų akimis. Todėl žinojau: žiūrovas susitapatins ir tai pajus. Serialo ambicijos buvo didžiulės, režisierius, scenaristas ir dailininkas stengėsi įsiklausyti į lietuvių patarimus, nes norėjo labai autentiško kūrinio“, – prisimena „Černobylio“ filmavimo aikštelių ir kino kompanijos „Baltic locations“ vadovas Jonas Špokas.
Todėl, siekdami kuo daugiau autentiškumo, pašnekovas kartu su komanda ypač atsakingai ieškojo vietų serialui filmuoti, darbus pradėję dar 2016 m. rudenį. Pripetė, Černobylio apylinkės, Maskva – beveik viskas buvo kuriama Lietuvoje. Taip gimė gyva sovietmečio realybė, užfiksuota nuo Pravieniškių iki Visagino: seriale galima išvysti apie 40 skirtingų lokacijų, nufilmuotų per beveik 1000 valandų.
Maskva Kaune: pamatęs lokaciją, režisierius manė sapnuojąs
Kelionę po „Černobylio“ Lietuvą siūlome pradėti Kaune. Tarpukario architektūra žavintis miestas idealiai atitiko ir seriale matomą sovietmečio Maskvos viziją.
Tačiau viena įspūdingiausių akimirkų – magiška scena pirmojoje serijoje, kai Pripetės gyventojai stovi ant tilto net nenutuokdami, kas iš tikrųjų įvyko atominėje elektrinėje. Tarsi žiedadulkės besileidžiantys radioaktyvūs pelenai ekrane kuria kraupios nežinomybės ir ramybės įspūdį.
„Šią sceną filmavome Petrašiūnuose, M. Gimbutienės gatvėje. Ten yra jau nebenaudojamas vandentiekio tiltas, apie kurį serialo režisierius Johan Renck pasakė: „Geriau net nebūčiau susapnavęs“. Jis ieškojo vietos, kuri atsirastų tarsi iš niekur. Šis tiltas būtent toks – lyg be prasmės: neturi pradžios, pabaigos, pastatytas virš geležinkelio bėgių ir skirtas vandentiekio vamzdžiams iš Petrašiūnų kapinių, o dabar dūla nenaudojamas“, – pasakoja J. Špokas.
Ir tokių mistiškų vietų Kaune – ne viena. „Pagrindinio veikėjo Valerijaus Legasovo butas, kurį radome visai netyčia, nufilmuotas įspūdingame art-deco name Vytauto pr. 58. Šiurpioji Maskvos 6-toji ligoninė, į kurią atvežti Pripetės ugniagesiai, kurta buvusiuose KTU 8-tuose rūmuose, Kęstučio g. 27. Jie dabar privatizuoti. Savanorių pr. 66 esančioje Radijo gamykloje buvo filmuojamas KGB kalėjimas ir atominių tyrimų instituto darbo kabinetas“, – filmavimo aikšteles vardina serialui talkinusio „Kauno filmų biuro“ vadovas Aurelijus Silkinis.
„Černobylis“ filmuotas ir buvusiame sraigtasparnių remonto angare Europos pr. 27. Kėdainiuose, Chemikų gatvėje, kurta 4-osios serijos scena, kurioje ugniagesiai namus purškia cheminėmis medžiagomis.
Lietuvą išgarsino Fabijoniškėse atgimusi Pripetė
Kelionę po „Černobylio“ Lietuvą iš Kauno siūlome tęsti Vilniaus link. Ir važiuodami būtinai užsukite į Pravieniškes. „Čia taip pat filmavome. Miestelis – unikalus: jame nerasite įprastų turistinių vietų ir gal niekada šiaip neatvažiuotumėte. Tačiau sovietiniams romantikams jį pamatyti tikrai verta“, – pataria J. Špokas.
O pasiekę Vilnių, pamirškite viską, ką iki šiol girdėjote apie lankytinus žymiausius sostinės objektus. Fabijoniškių rajonas, esantis miesto šiaurėje, dabar yra pasaulyje garsiausia Lietuvos vieta. „Fabais“ vadinama Vilniaus dalis pasirodė „Černobylyje“ ir tapo žinoma nuo Niujorko iki Čeliabinsko, tik kitu – Pripetės – vardu.
„Tai labai simboliškas ir kinematografiškas rajonas. Jis puikiai atspindėjo Pripetės idėją – idealistinį ateities sovietinį miestą. Fabijoniškės simetriškai tvarkingos ir puikiai tinka kine šiuo metu ypač populiariai to laikmečio madai, architektūrai, stiliui: jų formos agresyvios, vyrauja betonas, pilkuma“, – pažymi pašnekovas.
Kalbėdamas apie Vilnių, J. Špokas teigia – Fabijoniškių žavesį galima rasti bet kuriame, toliau nuo centro esančiame, rajone. „Taip pat išskirčiau įspūdingus VRM kultūros rūmus, įsikūrusius Žirmūnų g. 1. Nors juose filmavome tik Pripetės viešbučio restoraną ir sceną, kai išrenkami trys narai savanoriai, tačiau mane jie ypatingai žavi“, – sako „Černobylio“ filmavimo aikštelių vadovas.
Visagine – galimybė sumodeliuoti atominį sprogimą
„Černobylio“ Lietuvos pažintinio turo kelias iš Vilniaus suka pro 4-toje serialo serijoje matomą Nemenčinės rajono Didžiųjų Kabiškių kaimelį. Čia ir Laičiuose, esančiuose Vievio rajone, J. Špoko teigimu, vietiniai visą vasarą negalėjo pjauti žolės, nes jie turėjo sukurti apleistų Černobylio apylinkių gyvenviečių įspūdį.
O, išsiruošus iš Vilniaus į Ignaliną, neapleidžia jausmas, kad artėja kažkas dar nepatirto. Kelyje užtruksite vos pusantros valandos, tačiau nukeliausite dešimtmečius į praeitį: patirsite istoriją, gyvą ir pritrenkiančią iki šiol.
„Seriale matomas visas atominės elektrinės pasaulis, išskyrus susprogusią dalį, buvo nufilmuotas Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) – eksterjeras, apylinkės. Ugniagesiai, važiuojantys gaisro link, narai, einantys į prie vamzdžių, kalnakasių atvažiavimas kasti šachtos. IAE atmosfera tiesiog unikali, suvaidinti jos kažkur kitur neįmanoma. Kartu, tai ypatingos svarbos strateginis Lietuvos objektas, filmuoti čia buvo nepaprastai sudėtinga“, – atskleidžia J. Špokas.
IAE darbo dienomis vykdomos ekskursijos. Nors į jas patekti nėra lengva, atvykti gali kiekvienas. Tačiau pašnekovas pataria pamatyti ir Visagino mokymo centre esantį atominės elektrinės valdymo pultą-simuliatorių, identišką buvusiems Černobylyje ir IAE.
Seriale jis buvo sukurtas dailininkų, realybėje – atominės elektrinės darbuotojų mokymams. Simuliatoriumi bandyti įvairūs IAE veiklos scenarijai, netgi sprogimas. O dabar lankytojams čia leidžiama paspausti ir legendinį avarinės apsaugos AZ-5 mygtuką.
„Aplankyti IAE daug įdomiau nei nuvažiuoti į tikrąjį Černobylį. Nors pastarajame gali rasti daug autentiškumo, emocinio įspūdžio, bet dabar ten vien griuvėsiai. Tik IAE gali pajusti, kokia didelė ir sudėtinga yra atominė elektrinė. Pamatyti reaktorius, pavaikščioti virš jų – Lietuvoje nėra antro tokio masto, svarbos ir dydžio objekto“, – susižavėjimo neslepia J.Špokas.
