Šimtametė tradicija
Pirmoji Dainų diena įvyko 1924 m. Kaune, o per beveik šimtą metų vienos dienos renginys virto didžiule, simbolinę reikšmę turinčia švente, trunkančia net šešias dienas. Kas ketverius metus rengiama Dainų šventė sutraukia meno kolektyvus iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių, joje dalyvauja apie 30–40 tūkstančių dalyvių ir antra tiek žiūrovų.
Dainų šventė žavi tuo, jog trijose Baltijos valstybės išliko nepaisant sunkmečių ir neturi atitikmenų pasaulyje. Tautinio atgimimo laikotarpiu etninė kultūra – dainos ir šokiai – įgavo ypatingą reikšmę, Dainų šventė tapo priemone ugdyti identitetą, kelti vienybės jausmą, o XX a. pab. suvaidino reikšmingą vaidmenį atgaunant nepriklausomybę. Įdomu tai, kad Dainų šventės rengtos ne tik Lietuvoje, bet tose šalyse, kuriose gyveno gausi užsienio lietuvių bendruomenė, pavyzdžiui, įvairiuose JAV miestuose, Kanadoje, Australijoje, Vokietijoje ir t. t. Dabar užsienio lietuvių kolektyvai noriai atvažiuoja į Lietuvą ir taip palaiko ryšį su tėvų ir senelių žeme.
2003 m. Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją bei simboliką UNESCO pripažino kaip Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevrą, o 2008 m. ši tradicija buvo įrašyta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Visų trijų šalių ekspertai lankosi kaimyninėse šalyse, dalinasi patirtimi aptardami įvykusias Dainų šventes.
Dainų šventės pėdsakais
Kas ketverius metus rengiama Dainų šventė vyks 2022 m., o šiais metais Lietuvos moksleivių dainų šventė „Tau“ liepos 4–5 d. nevyks dėl COVID-19 grėsmės. Visgi nereikėtų nusiminti, nes vasarą galima aplankyti su Dainų švente susijusias vietas. Viena tokių – Rambyno kalnas, stūkstantis dešiniajame Nemuno krante, Rambyno regioniniame parke (Pagėgių raj.). Ant Rambyno kalno nuo seno buvo alkas, tad čia minėtos įvairios šventės, o 1895 m. ant kalno buvo švenčiamos Joninės ir uždainavo pirmasis Lietuvos choras. Ir vėliau ant čia vyko lietuvninkų koncertai, vaidinimai.
Pirmoji „tikra“ Dainų šventė buvo surengta Kaune 1924 m., todėl verta užsukti į Lietuvos laikinąją sostinę ir pasidairyti po buvusią Petro Vileišio aikštės teritoriją (dabar tarp Aukštaičių, K.Petrausko ir Aušros gatvių), kur šventė, anuomet pavadinta Dainų diena. Joje dalyvavo 77 chorai su 3 tūkst. atlikėjų, apsilankė apie 200 tūkst. žiūrovų.
Dar viena ypatinga vieta – 1960 m. Vilniaus Vingio parke iškilusi estrada, skirta Dainų dienos renginiui. Simboliška ir tai, kad būtent čia 1988 m. čia įvyko Sąjūdžio mitingas, padėjęs pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui. Estradą galima pamatyti ir šiandien, taip pat pasivaikščioti parku, aplankyti dvarvietę. Kita Vilniaus vieta, kurioje rengiami Dainų šventės pasirodymai – Kalnų parkas. Pasivaikščiojimas jame bus tikra kojų mankšta su puikiomis Vilniaus panoramomis!
Lietuvos kaimo turizmo asociacija vykdo projektą „Tradicinių lietuviškų amatų gidas“. Projekto tikslas – didinti tradicinių Lietuvos amatų ir UNESCO kultūros paveldo objektų populiarumą bei žinomumą.
Finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo.
Projekto vykdytojas Lietuvos kaimo turizmo asociacija.
