Lyginti šias vietas būtų sudėtinga, kol nesi visko išbandęs savo kailiu. Todėl šiame tekste aprašysiu tik tai, ką patyriau pats. O vietų, kuriose dar nebuvau aprašymą ir vertinimą paliksiu ateičiai.
Nors Negyvosios jūros kurortas Ein Bokek yra beveik 200 km šiauriau nei Eilatas, todėl atrodo, kad ten turėtų būti ir šalčiau, bet dėl geografinės padėties (Negyvoji jūra yra 430 m žemiau jūros lygio) čia oro temperatūra tėra 2 – 3 laipsniais žemesnė nei Eilate. Tad žiemą atvykę į Ein Bokeką tikrai galėsite ilsėtis ir degintis.
Vis dėlto šis kurortas idealus tiems, kam patinka SPA ir medicininės procedūros. Jei jums reikia tikros jūros, pliažo ir saulės vonių, geriau rinktis Eilatą.
Kad ir kurią iš šių dviejų vietų pasirinksite, turėsite progą pasimėgauti svarbiausiu traukos objektu – Negyvąja jūra. Būtent ji yra tas magnetas, dėl kurio daugelis apsisprendžia pirkti bilietus skrydžiui į Izraelio Ovdos oro uostą.
Priminsiu, kad, nors Negyvoji jūra ir vadinama jūra, iš tiesų tai ežeras. Negyvoji jūra padalinta į vadinamus 6 baseinus.
Ein Bokekas – sveikatą gydai tiesiog kvėpuodamas
Minėtas kurortas Ein Bokekas įsikūręs prie 6-ojo baseino. Visas lietuviškas pažintines ekskursijas gidai veža prie prasčiausių baseinų, kurie kasmet senka. Todėl turistai iki vandens vežami... traktoriais.Nenustebčiau, jog būtent todėl lietuvių sąmonėje išlikęs neigiamas Negyvosios jūros įvaizdis.
Turistai į šį kurortą plaukia gydytis ir sveikti po įvairių ligų. Sakoma, kad sveikti čia padeda net oras – oro slėgis čia iš tiesų didesnis, jis labiau prisotintas deguonies bei mineralų. Juos net galima užuosti.
Tačiau Ein Bokeko kurorte yra kitaip. Čia įsikūrę prabangūs 4-5 žvaigždžių viešbučiai. Jai kurie jų turi privačius pliažus. Ir visa tai vien dėl to, kad šioje jūros dalyje vandens lygis palaikomas dirbtinai – už dešimties kilometrų įsikūrusios gamyklos, gaminančios iš šios jūros druskų įvairią produkciją – nuo kalio trąšų iki retų mineralų grynuolių.
Turistai į šį kurortą plaukia gydytis ir sveikti po įvairių ligų. Sakoma, kad sveikti čia padeda net oras – oro slėgis čia iš tiesų didesnis, jis labiau prisotintas deguonies bei mineralų. Juos net galima užuosti.
Labiausiai rekomenduojama čia atvykti žmonėms, kamuojamiems įvairių odos ir kvėpavimo takų ligų.
Maudymasis Negyvojoje jūroje padės ir tiems, kurie skundžiasi sąnarių ar vestibuliarinio aparato problemomis – belipant į jūrą, atrodo, kad eini maudytis į riebalus.
Paskęsti čia neįmanoma – vanduo toks sūrus, kad net ir nemokantys plaukti pajus plūduriavimo paviršiuje malonumą. Tačiau būtent todėl reikia saugotis, kad vanduo nepakliūtų į akis ar burną – druskingas vanduo gali sudirginti.
Nustebino tai, kad per visas savo atostogų Ein Bokeko kurorte dienas nesutikome nei vieno lietuvio. Matyt, ši vieta tarp tautiečių dar mažai žinoma. O ko nežinome, bijome išbandyti.
Eilatas ir jo privalumai
Kur kas labiau pažįstamas lietuviams Eilato kurortas. Tiesa, jei į jį pakliūni po Ein Bokek ar plačių Ispanijos pliažų, patirsi nusivylimą – pliažo juosta siaura.
Bet viską iš karto atperka povandeninis pasaulis bei saulės vonios. Tiesą sakant, Eilatas – tai mažas kurortas, įspraustas tarp Jordanijos kalnų ir Egipto. Iš tiesų keistai atrodo pliažo vienoje pusėje besiplaikstanti Jordanijos vėliava ir kitoje paplūdimio pusėje nupiešta dar didesnė Izraelio vėliava.
Eilate rasite įvairaus tipo viešbučių – čia įsikūrę tiek prabangūs 5 žvaigždučių, tiek paprastesni 3 žvaigždučių viešbučiai. Rinktis juos reikėtų atsižvelgus ne tik į kainą, bet ir poilsio rūšį. Tarkime, norite nardyti, bet nenorite kasdien važinėti iki jūros. Tuomet geriausia užsisakyti vietą pietinėje Eilato dalyje esančiuose viešbučiuose.
Tačiau čia nerasite naktinių pramogų – pietinėje dalyje yra vos keletas parduotuvėlių ir viešbučiai. Tad norint pramogauti vakarais ten kulniuoti į centrą.
Jeruzalė – ranka pasiekiama
Net, jei jūsų atostogų planas – gulėti paplūdimyje ir mėgautis oru, vandeniu bei saule, vieną iš ekskursijų primygtinai rekomenduoju išbandyti. Tai kelionė į Jeruzalę. Jei keliausite iš Ein Bokeko kurorto, ji bus arčiau.
Leistis į ją savarankiškai ar su gidu, spręsti jums. Man, išbandžius variantą su kelionės vadovu, atrodo, jog verta jį turėti jau vien dėlto, kad jis primins vieną ar kitą Biblijoje skaitytą istoriją. Galiausiai saugiai ir greit praves per tą kultūrų ir tradicijų maišalynės miestą.
Gidas padeda ir tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, Betliejuje nori apeiti ilgą laukiančių turistų eilę. Jis geriau nei jūs žino, kokia apsaugininkui sumokėti „premiją“, kad praleistų be eilės.
Taip pat padės išvengti nesusipratimų Kristaus kapo bazilijoje, kur savo apeigas vienu metu gali atlikti katalikai, stačiatikiai, graikų ortodoksai ir koptai. Jei pataikysi „ne laiku“, vietoje planuotų 30 minučių čią gali užtrukti ir 3 val.
Apie keliavimą savarankiškai ir maistą
Kadangi skrydis į Eilatą yra pigus (aš pats asmeniškai mokėjau 56 eurus už skrydį pirmyn ir atgal), tad į Eilatą patraukė visi, įpratę keliauti pigiai. Ir liko nusivylę.
Paaiškinsiu kodėl. Apartamentus ar motelius čia gal ir galima rasti pigiai, tačiau maisto kainos tiek kavinėse, tiek parduotuvėse smarkiai „kandžiojasi“.
Štai paprasčiausia pica „Margarita“ kavinėje kainuoja apie 60 šekelių (apie 15 eurų), tuo tarpu švediški pietūs 4 žvaigždučių viešbutyje jo gyventojams tekainuoja 110 šekelių. Ar verta tada maitintis savarankiškai ar vežtis maistą iš Lietuvos? Na, patys nuspręskite...
Tiesa, maistas viešbučiuose, skirtingai nei kitose šalyse, orientuotas į vietinį turistą, todėl yra labai daug tradicinio maisto, o didžioji dalis patiekalų pavadinimų užrašyta hebrajų kalba. Tad pirmomis dienomis teko bandyti viską aklai.
Vis dėlto turiu pasakyti, kad net ir aklai pasirinktas maistas buvo be galo skanus ir kokybiškas.
Apie tradicijas ir santykius su kaimynais
Žydai, nors ir sakoma, kad yra vieningi, tačiau laikydamiesi religijų dogmų yra labai skirtingi: nuo visiškų ultraortodoksų iki liberalų. Neturėtumėte nustebti, jei atostogų metu sutiksite žydą, kuris kalba lietuviškai: pasirodo, jis prieš 30 metų gyveno Kaune!
Kas bendra visiems – jie visi griežtai laikosi šabo. Kiekvieno penktadienio vakaras skiriamas šventinei vakarienei, kurios metu tegali tik išpūtęs akis stebėti besimeldžiančius vietinius turistus bei ragauti tik tam vakarui ruošiamus valgius. Na, o šeštadienis – tai griežtasis šabas, kuriame net liftai važiuoja šabo režimu – stengiamasi, kad žydams nereikėtų nieko dirbti, net ir spausti mygtuko...
Kai tai pajunti, nebestebina Eilate matomi kareiviai su automatais, o Ein Bokeke virš poilsiautų galvų skraidantys naikintuvai. Klausite, ar saugu ten ilsėtis? Taip saugu, kaip ir visur: jei nelendi liūtui į narsus.Kalbantis su vietiniais visada iškyla klausimas, kaip jie žiūri į kaimynines tautas. Deja, supranti, kad neapykanta yra beveik abipusė. Atrodo, kad tai įaugę į kraują.
Šių atostogų metu atsisakiau planų aplankyti atrodytų ranka pasiekiamą Jordaniją. Po 2015 m. pradžioje įvesto vizų apribojimo Petrą aplankyti, tam skiriant vieną dieną, yra brangu. Išeitis – užsisakyti kelionę užsakai per kelionių agentūrą ir apsistoti Aqaba kurorte ne mažiau kaip 2 naktis. Tuomet vizą gauni nemokamai.
