Deja, susikalbėti su bronzinio įdegio dievais ne visai pavyko – ypatingai Samantai ir Erikai. Kūnai liko raudonuoti taip, kad net skauda žiūrėti... Žurnalistė, gyvenanti kaimynystėje, traukia kremą iš kosmetinės ir eina gelbėti persikaitinusių merginų. Joms atvėrus kambario duris, Dariaus Užkuraičio balsas (o kaip be jo) kviečia stebėti antrojo „Eurovizijos“ pusfinalio. Nuo saulės, šalčio purtomos merginos kviečia griūti į jų lovą ir stebėti konkursą drauge. Padėdamos „Eurovizijos“ balsui D.Užkuraičiui komentuoti dalyvių pasirodymus, suprantame – stiprių konkurentų mūsų Ievai Zasimauskaitei čia nerasta. O kaip gi kitaip, jei sėkmę mūsų atstovei „Draugystė veža“ komanda jau seniai primeditavus. Pusfinalyje Ievai, panašu, tai padėjo, o kaip bus finale? Laikom kumščius!
Trys paslaptys
Kita dalis komandos – tikintys žmonės, nusprendė nepagailėti kelių valandų mikroautobuse pirmyn ir atgal tam, kad su Mergele Marija susitartų dėl rimtesnių dalykų, nei bronzinis (raudonas?) įdegis. Fatima visame pasaulyje garsi Mergelės Marijos apsireiškimo vieta. Šis piligrimų miestas pavadintas maurų princesės Fatimos vardu.
1917 m. gegužės 13 d. trims piemenėliams Liucijai, Pranciškui ir Jacintai pasirodė šv. Mergelė Marija. Apsireiškimams kartojantis, Mergelė Marija pažadėjo sugrįžti spalio 13 d. Tuomet susirinkusi gausi maldininkų minia labai to laukė. Tai buvo paskutinis apsireiškimas, kurio metu Fatimos Marijos paslaptis buvo duota išgirsti Liucijai, kuri vėliau tapo vienuole. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia pastatyta apsireiškimo vietoje, šalia ąžuolo, o jos skulptūroje po pasikėsinimo į popiežių, įdėta lemtingoji kulka. Mat viena iš trijų paslapčių Mergelės Marijos patikėtų Liucijai, buvo vizija apie pasikėsinimą į popiežių Joną Paulių II, antroji – apie Antrojo pasaulinio karo pradžią, trečioji – dar iki galo neatskleista.
Žodžių nebelieka
Grįžę iš Fatimos „Draugystė veža“ dalyviai krito į lovas – nuovargis nugalėjo, tačiau penktadienio rytą apie šią išvyką kalbėjo su didžiule ramybe ir dėkingumu, kad toje vietoje galėjo pabūti. Danguolė sakė esanti laiminga, kad pasidavė mamos raginimams būtinai nuvykti į šią vietą – nors pavargo, ji laiminga, kad vis dėlto ten buvo. Tiesa, Šiluvoje, Lietuvoje, ją buvo užklupęs didingesnis jausmas, nei Fatimoje, bet bet kokiu atveju – važiuoti buvo tikrai verta. Živilė, paklausta apie ją, teigė, kad į šią vietą važiuojama ne kažko pamatyti, o tiesiog joje pabūti ir pajausti kažką sunkiai nusakoma žodžiais: „Kai esi čia, nesinori kalbėti. Aplink tokia rami, šventa energija. Kai meldiesi, jauti, kaip malda kyla aukštyn...“
Martinas taip pat atviravo, kad pasimeldus, mintyse sudėliojus tai, kas ant širdies ir paprašius, ko norėjosi, atrodė, kad kažkas tarsi vietoje surakintų ir neleistų dar išeiti iš koplytėlės: „Tuomet kažką dar prisiminiau, tada paleido...“ Kaip tik besilankant vyko ir šv. Mišios anglų kalba. Fatima, anot Martino, vienareikšmiškai įspūdinga. Pasak jo, kadangi gegužės 13 yra toji diena, kai Fatimoje apsireiškė Mergelė, daugybė tikinčiųjų šiuo metu plūsta į šią vietą. „Taip infrastruktūra sutvarkyta, kad milijonas žmonių turi, kur gyventi. Kempingai aplink dideli, miestelis visai nemažas“, – įspūdžiais dalijosi Martinas.
Penktadienį „Draugystė veža“ nuo ryto leido laiką Lisabonoje, o toliau – ilgai kelionė namo. Skridome į Varšuvą, iš kur, kaip ir į priekį, leisimės į namus autobusu. Laukite tęsinio!
Žurnalistės kelionę apmokėjo Baltijos ugdymo centras, tačiau turiniui tai įtakos neturi.
„Draugystė veža“ – tai LRT pristatoma ir viešosios įstaigos „Baltijos ugdymo centras“, #StarProjectLT bei Superkelionės.lt organizuojama socialinė akcija. Projektą remia Nacionalinis transplantacijos biuras, Lietuvos inkstų fondas, Pakruojo rajono savivaldybė, BSS grupė, „Audimas“.
