Turistinis sezonas Almerijoje įsibėgėja kovą. Nuo tada iki vasaros keliautojų kreivė kyla ir tikrai nesileidžia iki gilaus rudens. Svarbu paminėti, kas Almerijoje lyja itin retai, tai – dar vienas turistų argumentas „už“ šį regioną. Čia galite pamiršti lietaus ir blogo oro baimes, čia – tikra saulės karalystė.
Atrasti Almeriją keliautojai pradėjo visai neseniai – prieš gerą dešimtmetį. Dabar, natūralu, kasmet turistų į šį regioną plūsta vis daugiau. Tačiau čia, galbūt vienoje iš retų Europos vietų, vis dar įmanoma rasti žmogus rankų per daug nepaliestų, ramių ir atokių laukinių paplūdimių. Būtent todėl ši kryptis itin traukia romantikus, mėgstančius paklaidžioti, ir šiaip ramaus, tykaus, bet ir labai įdomaus poilsio mėgėjus.
Keliais aspektais Almerija nesiskiria nuo tradicinių ispaniškų regionų. Jos kurortuose puikiai išvystyta turistinė infrastruktūra, modernūs viešbučiai, kavinės ir barai, įsikomponavę į jaukias promenadas ir natūralią gamtą. Aišku, ir kaipgi be gilių vyndarystės tradicijų bei aktyvios vakarinės veiklos – renginių, festivalių ir šokių vakarų. Visa tai – norintiems aktyvumo, tačiau jis – ne primygtinai siūlomas.
Norintiems atitrūkti nuo šurmulio ir pasinerti į gamtos grožį Almerija veikiausiai vienas tinkamiausių variantų Europoje. Be to, šis regionas nemažą saują pasiūlymų turi ir tiems, kam įdomi istorija bei architektūra. Taigi – kur slypi Almerijos paslaptys?
Nuo didingos katedros iki turgaus šurmulio
Atvykus į nuostabiąją Almeriją, pirmiausia reikėtų susipažinti su pačiu Almerijos uostamiesčiu, Andalūzijos centru, pačiu gražiausiu ir svarbiausiu regiono miestu. Beveik 200 000 gyventojų skaičiuojantis miestas garsėja sviesto, odos, avalynės ir vyndarystės tradicijomis.
Vienas didžiausių miesto pasididžiavimų – katedra, kuri labiau primena pilį, nei bažnyčią. XVI a. pastatyta bažnyčia dvelkia baroko stiliumi, joje sukaupta daugybė ispanams svarbių meno kūrinių, skulptūrų, kuriomis galima pasigrožėti apsilankius šioje įstabioje tvirtovėje.
Lankantis Almerijoje patartina ištrūkti valandėlei ir į miesto turgų, kuris savo dydžiu, pasiūla ir įdomumu garsėja visoje provincijoje. Jame gausu visko – nuo prieskonių, sūrių, aliejų, kavos iki daržovių, vaisių ar žuvies. Turguje pasijusite kaip tikroje ispaniškoje fiestoje – tiek šurmulio, tiek ispaniškos dvasios jame tikrai su kaupu.
Dėmesio neabejotinai verta ir Almerijoje įsitaisiusi Alkasaba. Norint iš arčiau pamatyti arabišku stiliumi dvelkiančią tvirtovę, keliautojams reikia padirbėti kojomis – apie 20 minučių į kalną keliuku ir tikslas pasiektas. Verta ne tik dėl paties įspūdingo XI a. menančio statinio, bet ir dėl vaizdo, kuris atsiveria palypėjus iki Alkasabos.
Pasiryžus paieškoti ko nors už pačios Almerijos ribų, iki pirmo sustojimo – visai netoli. Vos už kelių dešimčių kilometrų laukia vienintelė Europos pusdykumė – vadinamoji Tabernaso dykuma. Vieta, kur neretai filmuojamos kino juostos, kur keliautojai pasijunta esantys tikrai ne Europoje. Ši vieta paliks neišdildomą įspūdį dar nemačiusiems dykumų, tačiau savo grožiu sužavės ir tuos, kurie jau su jomis susidūrę.
Nuo Siera Nevados iki Gibraltaro
Besilankant Almerijoje, nuodėmė būtų savęs neapdovanoti kelione į visai netoli esančius turistų itin pamėgtus objektus. Vienas iš tokių – didingasis Siera Nevados kalnų masyvas. Įspūdinga bus visa kelionė – nuo pat kalnų papėdės iki aukščiausio taško. Traukiant į kalno viršukalnę atsiveria vienas už kitą gražesni vaizdai – su dangaus mėliu susilieja kalnai, didesni ir mažesni, bet šiame paveiksle ryškus, žalumos plotai ir kažkur kalnuose įsitaisęs vienas kitas kaimelis.
Tiesa, būtent su Siera Almerijos kaimelių svetingumu keliautojai ir turi galimybių susipažinti. Ispanai keliais mielais žodžiais neapsieina, pavaišina namų gėrybėmis, papasakoja apie kalnų gyvenimą ir tada leidžia tęsti kelionę. Pasiekus Mulaseno viršukalnę, apima euforija – 3 400 m aukščio, tai – aukščiausias Pirėnų pusiasalio taškas. Atrodo, dėl šio reginio galėtum užkopti tokį atstumą net savo kojomis.
Keliaujant atgal patartina užsukti ir į Gvadiksą – unikalų ir labai autentišką miestelį. Tai – viena seniausių Ispanijos gyvenviečių, kurios namai įrengti tiesiog kalnų urvuose.
Nė vienas keliautojas nepasigailės skyręs laiko Gatos kyšulio parkui. Ši įspūdinga saugoma teritorija užima net 50 000 hektarų ploto, pajūriu driekiasi visus 63 kilometrus. Čia atvykti verta ne vien dėl nepakartojamo pakrantės reginio, šioje teritorijoje veši daugiau nei 1 000 skirtingų augalų, be to, galima pamatyti ir ne vieną retos rūšies paukštį.
Gibraltaras – dar viena siūloma kryptis, tiesiai iš Almerijos. Kelias dienas pasišildžius saulėje, kodėl nepasukus į tikrai unikalų žemės kraštelį. Gibraltare įdomybių labai daug. Jau vien tai, kad šiame žemės lopinėlyje lėktuvų pakilimo ir nusileidimo takas – įprasta eismo gatvė, kuri, esant reikalui, tiesiog uždaroma. Gibraltaro gyventojų namukai ir parduotuvės, barai tiesiog prilipę vieni prie kitų. Gibraltaras turbūt vienas iš geriausių pavyzdžių, kaip tokiame mažame plote galima sutalpinti viską, ko reikia šių dienų žmogui.
Būtinai aplankyti reikia ir Gibraltaro uolą, pakeliui į kurią stūkso maurų pilis, kurioje iki šiol veikia kalėjimas.
Gal į Granadą ar Kordobą?
Siera Nevada kalnai ir Gibraltaras tikrai praturtins atostogas Almerijoje, tačiau norintiems trokštantiems įspūdžių, jų siūloma ir daugiau.
Unikalių miestų mėgėjams reikėtų apsvarstyti Granados variantą. Jaukios ir autentiškos gatvelės, tikrai ispaniška dvasia, o kur dar sauja lankytinų objektų. Karališkoji koplyčia ir katedra, įspūdingi Karolio V rūmai, Generalife sodai ir aišku – žymioji Alhambros tvirtovė – tai Granados vizitinės kortelės. Tačiau tai – tikrai ne viskas, ką šis nuostabus miestas gali pasiūlyti. Turistų gausiai lankomas ir Albaicíno maurų kvartalas, Casa de los Tiros rūmai ar La Cartuja vienuolynas. Kitaip tariant, šiame mieste veiklos neabejotinai netrūks.
Ne ką prastesnis pasiūlymas iš Almerijos nukakti ir į Kordobą. Kadaise labai didingu buvęs miestas nemažą dalį savo architektūrinių paminklų yra išlaikęs iki šiol. Vienas įspūdingiausių ir žymiausių – žydų kvartalas. Keliautojai gali susipažinti su senuosius laikus menančiu amfiteatru, prasieiti dar iki šių dienų išlikusiu Gvadalkivyro tiltu, su kaupu įkvėpti seniau kalifo miestu vadintos Kordobos dvasios. Ir su kalnu įspūdžiu sugrįžti į neabejotinai saulėtą kurią nors Almerijos pakrantę.
