Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
„Sveiki atvykę“ – su visais sveikinasi prie automobilių aikštelės stovinti medinė arka, o greta įrengti stendai su pasididžiavimu sako, jog viskas čia padaryta už Europos Sąjungos pinigus. Europa investuoja į kaimo vietoves, ir šios investicijos tikslas – miško sklypo pritaikymas rekreacijai.
Parke visi takai nutiesti medinėmis lentelėmis, o bendras takų ilgis siekia apie 800 metrų. Automobilių stovėjimo aikštelėje prasidėjęs takas priėjęs prie kūdros pasiūlo pasirinkimą: eiti tiesiai link atrakcionų ar sukti į kairę arba į dešinę ir žingsniuoti pažintiniu taku. Tai, kas gali būti įdomiausia, pasilieku pabaigai, ir per kūdrą įrengtu tilteliu einu susipažinti su kaimiškais atrakcionais.
Keleto kilometrų spinduliu nuo šio parko telkšo ne vienas ežeras, todėl abipus kūdros įrengti du liepteliai su šalia stovinčiomis persirengimo kabinomis atrodo per didelio optimizmo ar kitokių interesų rezultatas. Kas važiuos maudytis į kūdrą, jei netoliese yra ežeras? Sunku įsivaizduoti, jog Daučionių rekreacinis parkas kada nors būtų pilnas vasarotojų, nors infrastruktūra tam pritaikyta pilnai.
Kol vieni mėgaujasi vandens pramogomis, kiti galėtų linksmintis atrakcionuose – matyt, toks buvo parko rengėjų planas. Gal jis ir būtų išsipildęs, jei parkas būtų tinkamesnėje vietoje bei būtų skirta žymiai daugiau dėmesio jo viešinimui ir privažiavimo ženklinimui. Kadangi tai nebuvo padaryta, parke įrengtos sūpynės, laipynės ir čiuožyklos vaikišką krykštavimą girdi retai.
Nepriklausomai nuo to, kiek lankytojų čia užsuka, parkas nėra apleistas. Tik atrakcionų zonoje ant tako užvirtęs medis kuria slogų vaizdą, tačiau abipus tako išpjauti krūmynai rodo, kad kartas nuo karto šia poilsiui skirta vieta kažkas pasirūpina.
Parke gausu ne tik pavėsinių, suoliukų, rodyklių, atrakcionų, šiukšliadėžių, bet ir tualetų. Einant aplink parką juosiančiu pažintiniu taku kyla klausimas – į ką žiūrėti ir ką pažinti, tačiau kai apėjęs 600 metrų ilgio taką pamatau ketvirtą jame stovintį lauko tualetą, atsakymas ateina savaime. Tai tikras lauko tualetų pažintinis takas, tinkantis bet kokiam virškinimo negalavimų kamuojamam arba šlapimo nelaikančiam lankytojui. Tai pažintinis takas, kuriame nėra nei vieno stendo, tačiau pagal jame įrengtų lauko tualetų skaičių neabejotinai gali būti įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.
Ta pati Europa, kurios pinigais įrengtas šis parkas, prieš kurį laiką šalis-nares įpareigojo naikinti lauko tualetus ir gyventojus priverstine tvarka jungti prie centralizuotų nuotekų tinklų. Aišku, davė ir pinigų reikalingiems darbams atlikti, bet Lietuvai tas ne itin gerai sekasi, todėl gresia milijoninė bauda. Kol viena institucija naudoja pinigus lauko tualetams naikinti, kita institucija laimina projektus, kuriais tokie tualetai statomi. Jei į Europos Sąjungos lėšas būtų žiūrima kaip į savo pinigus, o ne krentančius iš dangaus, kuriuos reikia „įsisavinti“, tokių projektų greičiausiai nebūtų. Nebūčiau ir aš į Daučionių kaimą atvažiavęs, nes ta neaišku kokio dydžio Europos investicija būtų sukūrusi ne niekam nežinomą parką, o bent kelias darbo vietas.
Jei patinka laisvalaikį leisti gamtoje ir kiekvieną kartą vis kitoje vietoje – verta atvažiuoti iki Daučionių. Bent kartą. Atvažiavę būtinai perskaitykit parko lankymo taisykles, nes tokių muziejinių eksponatų po atviru dangumi galima pamatyti tik kaimo plėtros fondo finansuojamuose projektuose. Beje, lankymo laikas nuo 10 iki 20 valandos, taip kad per ilgai neužsibūkit.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
