Varle.keliauninke pavadinimu Instagram socialiniame tinkle žinoma mergina, šiuo metu turinti beveik 14 tūkst. sekėjų, kasdien dalinasi savo nuotykiais, patirtimi, įžvalgomis bei patarimais, kaip pamatyti kuo daugiau, išleidžiant kuo mažiau.
Šiuo metu viešinti saulėtoje Australijoje bei įsisukusi į kelionių planavimo bei kitų įvairių darbų verpetą, jauna keliautoja sutiko duoti interviu bei pasidalinti savo patirtimi.
– Meda, papasakok kaip ir kada pradėjai keliauti?
– Pirmąją savo kelionę sau ir mamai suplanavau dar būdama vos 14 metų. Viskas prasidėjo nuo pigių bilietų suradimo, apgyvendinimo ir veiklų planavimo. Tai buvo kelionė į Paryžių, po kurios atėjo noras keliauti. Po to, būdama 15 metų. per vasaros atostogas išvažiavau į Olandiją dirbti, jog galėčiau užsidirbti savo kelionėms ir nuo tada ir pradėjau intensyviai keliauti.
– Kodėl pirmosios kelionės tikslas buvo Paryžius? Gal yra kokia nors istorija ar tai tik atsitiktinumas, pakeitęs tavo gyvenimą kardinaliai?
– Net nepamenu, turbūt šią kelionę pasirinkau visiškai atsitiktinai, o gal dėl to, kad bilietai buvo pigūs. Tuo metu už 4 dienų kelionę su mama išleidome mažiau nei 200€ už viešbučius, skrydžius, maistą bei atrakcijas.
– Daugumai skaitytojų tikriausiai kyla klausimas, kaip tokia jauna mergina visiškai nebijo keliauti viena. Gal galite atskleisti, iš kur semiatės drąsos?
– Gal tas jaunas amžius ir priduoda šiek tiek naivumo, bet iš tikrųjų visada buvau gana smalsi ir to smalsumo turiu daugiau nei baimės, bet šiaip net nežinau ar ko reikėtų bijoti…
– Ar nebuvo tokių situacijų, kad norėjosi „mesti“ keliavimą ir grįžti namo? Kas kelionėse padeda nepanikuoti ir išvengti stresinių situacijų? Gal turi giliai atmintyje įsirėžusį šiurpų įvykį, nutikusį vienoje iš kelionių?
– Esu turėjusi daug situacijų, kur pasiklystu, vos nepavėluoju į skrydį ar kažką padarau per žioplumą, bet gyveni ir mokaisi, tikrai dar nebuvo taip, kad norėčiau viską imti ir mesti. Nors esu pasiklydus vidury niekur Turkijoje, neturėdama nei interneto, nei ryšio, tad namo grįžau su policija, bet net ir toks įvykis neatgrasė keliauti. O praėjus stresinei situacijai tik papildė kuriozinių „perliukų“, įvykusių kelionėse, kolekciją.
– Kaip tėvai reagavo, jog nebaigusi mokyklos išvykai keliauti po platųjį pasaulį? Ar nepyko, nemoralizavo?
– Norėčiau pabrėžti, kad mokyklą vis dėl to baigiau ir išlaikiau visus egzaminus tikrai neblogai, tiesiog sugebėjau derinti ir mokyklą ir keliones. Tėvai nuo mažų dienų mane augino savarankišką ir su savo galva mąstančią asmenybę. Man jie pasakė: „Nori keliauti – keliauk, bet sugalvok, kaip užsidirbti tam pinigus ir kaip suderinti mokyklą“. Visada žinojau, kad atsakomybė, jeigu nesugebėsiu suderinti šių dviejų dalykų, grius tik ant mano pačios pečių. Juk ne tėvams reikės nugyventi mano gyvenimą ir siekti visų tikslų bei save išlaikyti, tad visada jaučiau atsakomybę nenuvilti nei savęs, nei šeimos. Na, o jie, matydami, kad darau tai, dėl ko esu laiminga, tik palaikė.
– Kaip manai, ar mokykla yra reikšmingas aspektas jauno žmogaus gyvenime? Gal labiau vertini patyriminį mokymąsi? Galbūt kažką svečiose šalyse?
– Mokyklą aš vis dėl to baigiau. Niekada nesu sakius, jog mokyklos man nereikia. Manau, kad mokykla yra labai svarbi jaunam žmogui, tiesiog jos sistema bei programa nėra pritaikyta šių dienų jaunimui. Mokyklą baigiau Lietuvoje, bet tuo pačiu mokiausi ir įvairių profesinių dalykų savarankiškai, tokių kaip marketingas, verslas, pardavimai, socialiniai tinklai.
– Kokiais būdais pavyksta užsidirbti kelionėms? O gal tave kažkas remia? Ar pavyksta neišnaudoti visų santaupų iškart? Juk skrydžių bilietai, apgyvendinimas, lankytinos vietos brangiai kainuoja.
– Jokio stebuklingo būdo neturiu, dirbu kaip ir visi paprasti žmonės. Lietuvoje dirbdavau su pardavimais bei marketingu ir turėjau šiek tiek pasiūlymų su kelionių agentūromis. Na, o Australijoje dirbu net tris darbus plius ir toliau freelancinu (angl. freelancer – laisvai samdomas darbuotojas), kad galėčiau susitaupyti kelionėms čia. Taupyti išmokau gana anksti, tad su tuo problemų neturiu, o skrydžiai, apgyvendinimas, lankytinos vietos kainuoja brangiai tik tiems, kas nemoka keliauti.
– Sakai, kad keliauti yra pigu? Dažniausiai žmonėms atrodo, jog kelionės brangus malonus. Gal turi kokių patarimų?
– Kaip ir minėjau, mokėjimas keliauti yra tik dar vienas įgūdis, kurį galima išsiugdyti. Čia panašiai kaip ir su kitais įgūdžiais, pvz. arba moki važiuoti dviračiu, arba ne. Kai kuriuos dalykus išmoksti tik su patirtimi ir daug keliaujant. Būtent dėl to aš sukūriau kelionių gidą, kuriame esu sudėjusi visą informaciją, kurią išmokau ir sužinojau per 4 kelionių metus, kurios man leidžia keliauti pigiai.
– Kodėl instagrame pasirinkai ne tikrąjį vardą, o šmaikštųjį visiems gerai žinomo animacinio filmuko, varlės keliauninkės vardu? Gal jau nuo mažumės kilo minčių būti tokia pat, kaip ši filmuko herojė?
– Visai atsitiktinai, draugai ir šeimos nariai mane taip pradėjo vadinti, kai pradėjau daugiau keliauti ir visai prilipo.
– Kaip kilo idėja vesti kelionių dienoraštį Instagrame?
– Iš tikrųjų net gerai neprisimenu, žinau, kad gana anksti pradėjau dokumentuoti savo keliones ir pasakoti apie jas savo draugams, po kurio laiko gaudavau vis daugiau klausimų ir prašymų padėti susiplanuoti keliones pigiai. Na ir kažkuriuo momentu pagalvojau, kad kodėl gi nepasidalinus visa savo patirtimi ir neparodžius jaunimui, kad keliauti, kai esi jaunas, yra tikrai įmanoma ir net nėra taip brangu, jei žinai, kaip tai daryti ir žinai, kaip ieškoti galimybių.
– Tikiu, jog kelionėse susipažįsti su daugybe žmonių. Gal pavyko pamatyti kokią nors pasaulinio masto įžymybę ar politinį veikėją?
– Dažnai sutinku įvairių turinio kūrėjų, kurie Instagrame turi po kelis šimtus tūkstančių sekėjų. Bet ką galiu pasakyti apie įžymius žmones, kad jie dažnai net nėra tokie įdomūs, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo. Ir daug daugiau įdomių istorijų galima išgirsti iš visai paprastų žmonių, kurie Instagrame turi net mažiau ne 100 sekėjų, bet gyvenime yra tiek daug visko matę ir patyrę.
– Viena iš įsimintiniausių tavo kelionių – „Camino“ kelias, prasidėjęs Lietuvoje. Gal gali papasakoti, kiek laiko ėjai, iki kur pavyko atkakti. Kas buvo sudėtingiausia?
– Ėjau apie 20 dienų per jas nuėjau 500 km nuo Latvijos pasienio iki pačios Lenkijos. Na, sunkiausia turbūt buvo nepasiduoti ir kontroliuoti savo mintis. Nors ir turime Lietuvoje mes nuostabią gamtą, kasdien eini labai daug kilometrų labai panašiais keliais ir kartais tiesiog nebematai prasmės tai toliau daryti. Nepamirškime, kad neši 10+ kg sau ant nugaros, lauke kepina saulė ir 35 laipsniai šilumos, o tu turi tiesiog eiti, eiti ir dar kartą eiti. Nors, atrodo, turėtų būti fiziškai sunku atlaikyti tokį krūvį, tačiau man buvo sunku emociškai, nes turi susitvarkyti su mintimis bei kylančiais dvejopais jausmais.
– Akivaizdu, jog kelionės užima tavo gyvenimo didžiumą laiko, o ką mėgsti veikti be jų? Kas kasdienybėje tave „veža“?
– Mėgstu labai labai daug dalykų. Kaip ir minėjau, esu labai smalsi, tai viskas, kas nauja, man įdomu pabandyti. Domiuosi įvairiais verslais ir kas slypi po jais bei kaip su visu tuo dirbti. Taip pat mėgstu gamtą, važinėti dviračiu, ne per seniausiai pradėjau užsiiminėti banglenčių sportu bei mokytis boksuoti.
– Kodėl paskutiniu metu ilgesniam laikui apsistojai Australijoje? Ar tai tavo svajonių šalis, ar „laikina stotelė“, sužavėjusi iš pirmo žvilgsnio bei privertusi suklusti ir apsistoti ilgesniam laikui?
– Australija atsirado visai netyčia ir bent kol kas manau, kad tai bus tik laikina stotelė, šiuo metu čia mokausi grafinio dizaino ir daug dirbu, kad galėčiau pakeliauti čia. Tačiau man labai patinka geri orai čia ir tai, kad labai geros sąlygos mėgautis ir tobulėti banglenčių sporte.
– Kokia šalis labiausiai patiko? Kodėl? Galbūt yra valstybė, kuri tau sukelia priešingus jausmus? Apsilankius kartą, daugiau nesinori ten net kojos įkelti?
– Kiekvieną šalį, kurioje apsilankau, pamilstu skirtingai. Tai priklauso nuo tos šalies kultūros, žmonių, gamtos, o gal net nuo visų šių dalykų kartu. Sunku būtų išskirti vien1 šalį, tačiau turiu vieną mažą miestelį Maroke, kuris man kaip antri namai. Bet konkrečios valstybės, kuri man labiausiai patiko, deja, neturiu, nes man jos visos savotiškai žavios.
– Gal gali skaitytojams atskleisti, kokie tolimesni varlės keliauninkės planai? Gal planuoji trumpam parvykti ir į Lietuvą?
– Į Lietuvą grįžti greitu metu planų tikrai nėra, šiais metais keliausiu Australijoje ir labai noriu aplankyti Naująją Zelandiją, o po to jau žiūrėsime, kur vėjai nupūs.
– Dėkoju už atsakymus bei tavo sugaištą laiką. Linkiu ir toliau išlikti tokia smalsia, jaunatviško veržlumo sklidina asmenybe, kuri įkvepia ir kitus jaunus žmones nepasiduoti, siekti savo tikslų ir ieškoti naujų atradimų.
