8. Čikaga, JAV, 1968 metų balandžio 5 diena
Sužeista: 48 žmonės.
Žuvo: 11 asmenų.
Padaryta žala: apie 10 mln. dolerių.
Aplinkybės: 1968 metų balandžio 4 dieną viešbučio kambaryje, Memfyje, buvo nužudytas dr. Martinas Lutheris Kingas. Protestuodami ir niršdami dėl šios žmogžudystės, Amerikos juodaodžiai išėjo į gatves, sukeldami riaušes Baltimorėje, Vašingtone ir Čikagoje.
Pastarasis miestas nukentėjo labiausiai. Per dieną riaušės išplito į 30 Čikagos kvartalų, paskandindamos juos liepsnose. Per kelias savaites miesto gyventojai patyrė vieną iš didžiausių maisto nepriteklių per daugybę metų.
7. Los Andželas, JAV, 1992 metų balandžio 29 diena
Sužeista: tūkstančiai žmonių.
Žuvo: 53 asmenys.
Padaryta žala: daugiau nei 1 mlrd. dolerių.
Aplinkybės: vaizdo įraše buvo užfiksuota, kaip du baltaodžiai policijos pareigūnai sumušė beginklį juodaodį vyrą, Rodney Kingą. Vaizdo įraše taip pat matyti, kaip keli kiti pareigūnai stovi šalia ir tiesiog stebi, ką daro jų kolegos. Maždaug po dviejų mėnesių teismas paskelbė nuosprendį, kuriuo visus policijos pareigūnus išteisino.
Įniršę Los Andželo juodaodžiai netrukus išėjo į gatves: pradėjo plėšti parduotuves, užpuldinėti baltaodžius žmones. Į grupes susiburdavę juodaodžiai mėtė akmenis ir įvairius kitus daiktus į pravažiuojančius automobilius, kartais iš sustojusių mašinų ištempdavo žmones ir juos sumušdavo. Riaušės truko šešias dienas. Jos baigėsi praėjus dienai po to, kai į siautėjančius juodaodžius kreipėsi pats R.Kingas, prašydamas užbaigti riaušes.
6. Tulsa (Oklahomos valstija), JAV, 1921 metų gegužės 31 diena
Sužeista: per 800 žmonių.
Žuvo: 39 asmenys.
Padaryta žala: 21 mln. dolerių. 10 tūkst. žmonių liko benamiai.
Aplinkybės: riaušių priežastį primenanti pradžia – tarsi pasiskolinta iš knygos ar filmo. Baltaodė moteris numanomai patyrė jauno juodaodžio vyro seksualinę prievartą. Ši istorija netrukus pavirto 16 valandų trukusiu karu. Pasekmės: 35 liepsnose paskendę miesto kvartalai, per 10 tūkst. benamiais likusių žmonių.
Kaip įvykiai išslydo iš kontrolės? Miesto rasistai ir įtūžę baltaodžiai vyrai priešais teismo rūmus susibūrė į Linčo minią. Savo ruožtu juodaodžių bendruomenė nusprendė paremti seksualine prievarta įtartą juodaodį užpuoliką. Taigi netrukus dvi priešiškai nusiteikusios minios žvelgė viena į kitą iš skirtingų gatvės pusių. Nesunku įsivaizduoti, kas įvyko vėliau. Tačiau niekas nė nenutuokė, kad šios skerdynės nueis taip toli, kad per jas iš kadaise kare naudotų lėktuvų bus vykdomi oro išpuoliai.
5. Detroitas, JAV, 1967 metų birželio 23 diena
Sužeista: 1 189 žmonės.
Žuvo: 43 asmenys.
Padaryta žala: 250–500 mln. dolerių, sugriauta per 2 000 pastatų.
Aplinkybės: miesto policijos pareigūnai po vieno nelegalaus, alkoholiu prekiavusio baro patikrinimo, suėmė keletą juodaodžių vyrų. Tai akimirksniu tapo akstinu riaušėms. Į grupes susibūrę protestuojantys juodaodžiai ėmė plėšti parduotuves, padeginėti automobilius. Netrukus riaušės išplito į visą miestą, jos malšinti vien policijos pajėgų nebeužteko, į pagalbą buvo pasitelkta kariuomenė.
Riaušės truko penkias dienas. Be 43 žuvusių ir per tūkstančio sužeistų, policija areštavo daugiau nei 7 000 riaušių dalyvių. Vėliau paaiškėjo, kad riaušininkai sudegino ir apiplėšė per 2 000 parduotuvių. Daugiau nei 400 pastatų buvo nebepataisomai suniokoti.
4. San Paulas, Brazilija, 1992 metų spalio 2 diena
Sužeista: šimtai žmonių.
Žuvo: 111 asmenų.
Aplinkybės: bemaž prieš dvidešimtį metų San Paulo Karandiru kalėjime, pastatytame 1950-aisiais, buvo suplanuota kalinti 3 500 žmonių. Tačiau kai kilo riaušės, šioje įkalinimo įstaigoje kalėjo per 8 000 asmenų.
Apačioje pateiktas vaizdo įrašas – ištrauka iš dokumentinio filmo, kuriame savo prisiminimais dalijasi riaušėse dalyvavęs buvęs Karandiru kalėjimo darbuotojas. Perpildytuose Brazilijos kalėjimuose riaušės kyla dažnai. Tačiau tąsyk kalėjimo darbuotojai arba negalėjo, arba visiškai nenorėjo derėtis su kaliniais.
Po maišto kalėjime pradžios, kurio metu negyvai subadyti devyni asmenys, į kalėjimą atvyko kariai ir be didelių diskusijų sušaudė 102 kalinius. Karandiru žudynėmis žinomose riaušėse viskas tarsi apsivertė aukštyn kojomis: riaušių sukėlėjų padaryta žala sudarė vos dešimtadalį žalos, kurią padarė policijos pareigūnai ir kariai. Nė vienas iš jų nebuvo nei nužudytas, nei sužeistas.
3. Bombėjus, Indija, 1992 metų gruodis
Sužeista: tūkstančiai žmonių.
Žuvo: daugiau nei 900 asmenų.
Aplinkybės: politiniam sambūriui virtus 150 tūkst. įtūžusia minia, buvo sugriauta Babri mečetė. Tai buvo didžiausia mečetė Utar Pradeše – Indijos valstijoje, kurioje gyveno per 31 mln. musulmonų. Prieš pat išpuolius prieš mečetę Indijos aukščiausias teismas užtikrino žmones, kad mečetė nebus paliesta. Akivaizdu, kad viskas vyko ne pagal planą.
Taigi prasidėjo kiek trumpiau nei mėnesį trukusios hinduistų ir musulmonų riaušės ir tarpusavio žudynės. Su šiomis riaušėmis siejamas ir 1993 metais įvykdytas bombos sprogimas, per kurį 250 žmonių žuvo ir per 700 buvo sužeista.
2. Kenija, 2007 metų gruodis
Sužeista: tūkstančiai žmonių.
Žuvo: 800–1 500 asmenų.
Padaryta žala: milijardai dolerių, 600 tūkst. namų netekusių asmenų.
Aplinkybės: šalies piliečiai įdėmiai sekė prezidento rinkimų eigą. Didžioji dalis iš jų jautė: rinkimai suklastoti. Paskelbus rezultatus daugelio nuojauta pasitvirtino – juos laimėjo prezidento pareigas iki to laiko ėjęs Mwai Kibaki. Kilo visuotinis pasipiktinimas. Per mažiau nei porą pirmų riaušių dienų žuvo daugiau nei 120 asmenų.
1. Gudžaratas, Indija, 2002 metų vasario 27 diena
Sužeista: tūkstančiai žmonių.
Žuvo: 1 495 asmenys.
Aplinkybės: 2002 metais iš piligriminės kelionės namo grįžtantys 58 hinduistai buvo gyvi padegti traukinio vagone. Tai padarė juos užpuolusi musulmonų grupė. Netrukus įsiplieskė šių religinių grupių atstovų tarpusavio susirėmimai. Nemažą įtaką jų kurstymui turėjo žiniasklaida, viešindama kruvinas nuotraukas ir subjektyviai palaikydama kurią nors vieną pusę.
