Šią požeminę paslaptį Kinijos geoparke praėjusių metų gegužę aptiko urvus tyrinėjanti mokslininkų komanda.
Šis fenomenas Kinijoje dar vadinamas „tiankengu“ arba „dangaus duobėmis“.
Leye Fengshan UNESCO pasaulinis geoparkas, kuriame rasta įgriuva, yra Guangsi džuangų autonominiame regione, pietvakarių Kinijoje.
UNESCO interneto svetainėje šis geoparkas apibūdinamas kaip „daugiausia nuosėdinė vietovė, kurioje daugiau kaip 60 proc. sudaro 3000 m storio devono ir permo karbonatinės uolienos“.
Jis žinomas kaip „urvų ir ilgiausio pasaulyje natūralaus tilto teritorija“.
Mokslininkai teigia, kad primityviame miške gali gyventi iki šiol neatpažintos augalų ir gyvūnų rūšys, praneša „The Washington Post“.
Milžiniškos įgriuvos nėra neįprastas reiškinys tokiose Kinijos vietovėse.
Kinijos vyriausybės valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ išplatino oficialų pranešimą, kuriame teigiama, kad dėl šio naujo atradimo apskrityje iš viso randama 30 įgriuvų.
Mokslininkai teigia, kad primityviame miške gali gyventi iki šiol neatpažintos augalų ir gyvūnų rūšys.
Kinijos geologijos tarnybos Karstinės geologijos instituto vyresnysis inžinierius Zhangas Yuanhai taip pat „Xinhua“ sakė, kad šios vietovės dugne yra „gerai išsilaikęs pirmykštis miškas“, o sienose – trys urvai.
Jie pridūrė, kad įgriuvos ilgis yra 306 m, plotis – 150 m, gylis – 192 m, o jos tūris viršija 5 mln. kubinių metrų, todėl oficialiai ji gali būti priskiriama didelių įgriuvų kategorijai.
Guangsi urvo ekspedicijos komandos vadovas Chenas Lixinas sakė, kad tankūs šešėliniai augalai siekia iki pečių, o dugne augantys senoviniai medžiai yra beveik 40 metrų aukščio.
Ekspediciją į urvą baigė komanda, kuri nusileido žemyn daugiau kaip 100 metrų ir kelias valandas ėjo pėsčiomis, kad pasiektų duobės dugną.
Geoparko kraštovaizdis yra karstinė vietovė, t. y. sudaryta iš kalkakmenio.
Įgriuvos paprastai susidaro požeminiam vandeniui ištirpdžius uolienas, ir jos šioje vietovėje yra dažnos.
Tačiau dugne esantis unikalus miškas yra neįprastas – jis atrodo tarsi iš fantastinio filmo.
Miškas galėjo augti dėl duobės formos, leidžiančios patekti pakankamai šviesos, nors ji ir yra gili.
