Kvala Lumpūras mums buvo miestas tarp skrydžių. Jame praleidome dvi naktis ir vieną visą dieną. Kadangi Malaizijos oro linijos po Aziją skraido skersai ir išilgai, persėdimas Kvala Lumpūre gali pasitaikyti dažnai. Kai taip atsitinka, siūlau skrydžius pasikoreguoti taip, kad turėtumėte bent dieną skirti miestui. Ji tikrai nebus praleista veltui, nes Malaizijos sostinė verta dėmesio.
Per tą dieną per daug kažko nenuveiksite, tačiau gražiausius miesto epizodus pamatysite, pabendrausite su vietiniais ir apsilankysite įdomiausiuose objektuose. To užteks įspūdžiui susidaryti.
Pietryčių Azijos mylėtojai žino, kad Kvala Lumpūras nėra tipinis regiono miestas su motoroleriais ir chaotišku eismu be pėsčiųjų perėjų. Jis gerokai skiriasi nuo kaimyninių Hošimino, Jangono ar Bankoko. Gatvių turgaus, šurmuliuojančių pardavėjų ar nuolat lendančių į akis taksistų čia taip pat nėra.
Mieste yra švaru, nutiesti tvarkingi greitkeliai, gerai veikia šviesoforai, pėsčiųjų perėjos yra naudojamos pagal paskirtį, ir vairuotojai su jų paskirtimi yra susipažinę. Kvala Lumpūras yra panašesnis į Europos, o ne Azijos miestą, ir tik gyventojų kompleksija rodė, kad čia visgi Azija.
Sostinė nustebino savo gyvenamosios vietos pigumu. Butas miesto centre su vaizdu į žymiausius „Petronas“ bokštus dvynius kainavo apie 60 eurų parai. Tiesa, žiūrint pro langą vienas bokštas užstojo kitą, todėl realiai matėsi tik vienas. Bet už tokią kainą visai gerai buvo ir tas vienas.
Pats butas buvo daugiaaukščiame verslo centre, kurio viršutiniai aukštai buvo atiduoti gyventojams. Įėjimas į kompleksą buvo griežtai kontroliuojamas apsaugos, liftai veikė tik priglaudus prie jų magnetines korteles, ir tai visai nebuvo panašu Aziją, iš kurios buvome ką tik atvykę – tai yra iš Rytų Timoro valstybės, kur mums suprantama civilizacijos sąvoka ne visada tiktų būti vartojama.
Vietiniai savo miestą dažnai vadina sutrumpintai – KL. Prisiminiau amerikiečius, kurie Niujorką ir Los Andželą vadina NY bei LA. Niujorką rečiau, nes jo pavadinimas ir taip trumpas, tačiau „ELEI“ yra beveik oficialus Los Andželo pavadinimas. Ar mes galėtume, pavyzdžiui, Kazlų Rūdą vadinti „KAER“, o Naująją Akmenę – „ENA“, pamąsčiau. Kažin, nes kažkaip neskamba.
Mieste yra patogus susisiekimo tinklas, važinėja autobusai, traukinukai, taksi ir „Uber“ automobiliai. Kvala Lumpūras nėra brangus miestas, todėl visos transporto priemonės daug nekainuos. Taupydami laiką ir tingėdami aiškintis viešojo transporto raizgalynes važinėjome taksi, bet kišenių labai neišdraskėme. Be to, buvome keturiese ir išlaidas dalijomės. Tik labai rekomenduojama lipti į taksi su veikiančiais taksometrais. Veždami turistus taksi vairuotojai mėgėjai juos išjungti ir užsišaukti didelę kainą. Jei taip atsitiktų, reikia arba keisti taksi automobilį, arba derėtis iki jums atrodančios realios kainos.
Beje, taksi vairuotojai ypač nemėgsta ne tik „Uber“ vairuotojų, bet ir jų klientų, kurie gerokai mažina galimybes palupikauti. Siūloma prie taksistų labai nesigirti, kad naudojatės „Uber“. Manau, šis priešiškumas kaip tik ir rodo, kad būtent „Uber“ siūlo pigiausias paslaugas ir geriausiai naudotis būtent jais. Mes „Uber“ naudojome savo kelionėms iš oro uosto ir atgal į jį.
Pats žymiausias, populiariausias ir didingiausias miesto objektas yra, be abejo, „Petronas“ bokštai dvyniai, kurie žinomi visame pasaulyje. Daugybė planetos gyventojų gal ir nepasakytų tiksliai, kokiame mieste jie yra, bet bent jau per televizorių juos matę yra visi. Ne taip seniai buvę aukščiausiais pasaulio pastatais dabar jie tokie nebėra, tačiau išlieka aukščiausiais pasaulyje pastatais dvyniais.
Todėl nenustebinsiu sakydamas, kad bokštai dvyniai yra pirmiausias dalykas, kurį reikėtų aplankyti viešint Malaizijos sostinėje. Kad ir kaip tai būtų neoriginalu, bet tiesa yra būtent tokia. Jie yra geriausias miesto epizodas.
Būtent ten mes pirmiausia ir nukulniavome išėję iš savo buto tryliktame aukšte. Bet čia laukė netikėtumas. Pasirodo, keltis į viršų negali kada panorėjęs, nes yra daug norinčių. Pakilimo laikai yra nustatyti pagal grafiką, ir bilietai į artimiausius kilimus gali būti išpirkti. Tada pastato darbuotojai pasiūlys jums artimiausią laiką, kada galite užsirašyti. Mes užsirašėme tos pačios dienos vakarui.
Taigi, atvykus į Kvalą Lumpūrą trumpam, pirmiausia rekomenduoju nuvykti į „Petronas“ bokštus ir nusipirkti bilietus. Jei nesuskubsite, galite likti prie suskilusios geldos ir planuoti kitą atvykimą į Kvala Lumpūrą.
Turėdami bilietus vakarui, galėjome atsipalaidavę slankioti po miestą. Įdomiausi miesto lankytini objektai yra „Auksinis verslo trikampis“ (Golden triangle), kuriame stovi bokštai dvyniai bei kiti verslo dangoraižiai, ir senoji miesto dalis, vadinama „Chinatown“. Yra net siūlomas specialus vaikščiojimo pėsčiomis po miestą maršrutas, kuris prasideda būtent „Chinatown“, eina per įdomesnes miesto centro vietas ir nuveda į verslo trikampį. Šis maršrutas trunka apie 2–3 valandas – priklausomai, ar prisėsite kur užkąsti ar išgerti kavos. Vaikščioti patogu, mieste eismas tvarkingas, geri šaligatviai, santykinai mandagūs vairuotojai ir dažnas bevielis internetas.
Siūlomas maršrutas yra puiki galimybė pamatyti žymiausias miesto vietas per daug neklaidžiojant, nepervargstant ir negaištant laiko paieškoms. Ir jei viskas susiklostys taip, kaip mums, dienos pabaigoje užkilimas į bokštus dvynius bus puikus viešnagės Malaizijos sostinėje užbaigimas.
Bilietas aukštyn kainuoja apie 20 eurų. Ne per pigiausiai, sakyčiau. Šešiasdešimtmečiams – perpus pigiau. Ta proga ką tik šešiasdešimtąjį gimtadienį atšventęs mūsų tėtis Aleksas pagaliau gavo šiokią tokią galimybę atsikirsti į nuolatines mūsų pašaipas dėl amžiaus. Visgi dauguma balsų nusprendėme, kad geriau sumokėti papildomus dešimt eurų, nei būti šešiasdešimtmečiu. Vytas ir aš balsavome už, o mama, kuriai ši sukaktis visiškai ant nosies – susilaikė.
Pirmiausia užkeliama į abu bokštus jungiantį tiltuką, papasakojama šiokia tokia bokštų istorija ir galiausiai užkeliama į patį viršų, nuo kurio Kvala Lumpūras kaip ant delno.
Po aktyvios dienos gera buvo įsikurti savo trylikto aukšto buto balkone, susimaišyti nealkoholinio konjako ir mango sulčių kokteilį, suvartoti jį stebint tuos pačius puikiai apšviestus bokštus dvynius ir pasvarstyti, kuo nustebins pats ryškiausias Pietryčių Azijos perlas – Singapūro miestas, į kurį bus rytojaus skrydis.
