Šiame pasivaikščiojime mane lydi mano draugė latvė Alisė, kuri nėra rygietė ir Rygos nemėgsta. „Nuo senamiesčio laikysimės atokiau. Eisim į Pardaugavą, kur ramiau ir kur turistai retai sumano užsukti“, – intriguoja Alise, pasišovusi man parodyti savo mėgiamus Rygos kampelius.
Tiesa, tarp senamiesčio ir Pardaugavos (taip vadinamas „anas krantas“) dar verta stabtelėti. Pirmiausia – prie didžiausios visoje šalyje Latvijos vėliavos, kurią žmonės rankomis siuvo dvejus metus. Dabar įspūdingo dydžio vėliava išdidžiai plevėsuoja 60 metrų aukštyje ant siauro molo, ištįsusio palei upę. Tai – vienas iš daugelio šalies atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtų projektų,
Pereiname tiltą, ir štai, mes – Kipsaloje. Kipasala – nedidelė salelė Dauguvos upės viduryje, kuri kaip diena su naktimi kontrastuoja su čia pat esančiu šurmulingu Rygos senamiesčiu. Ji rami, tyli, žalia, nuo jos pakrantės puikiai matyti Rygos senamiesčio bokštai.
Čia yra ir gražus parkas, ir jau seniai gyvuojanti, vienu iš salos simbolių tapusi kavinukė-kepyklėlė, vadinama tiesiog „Salas kafija“ („Salos kavinė“), kurioje pagriebus kavos ir kokį nors skanėstą, galima traukti kad ir į čia pat esantį paplūdimį. Arba, jei oras „nepaplūdimiškas“, pasivaikščioti akmenukais grįstu paupiu ir pasigrožėti senais, įmantriais drožiniais puoštais mediniais namukais.
Pasak Alisės, Kipsala pastaruoju metu įgauna vis daugiau prestižo, ir tai matyti – čia daug pasiturintiems rygiečiams priklausančių privačių namų su išpuoselėtais kiemais ir sodais, čia įsikūrusi ir privati Rygos tarptautinė mokykla, čia ir didelis blizgus prekybos centras „Olimpia“ su nemažai į aukštesnes pajamas ganančius rygiečius orientuotų prekės ženklų...
Kipsaloje gyva studentų bendruomenė – čia yra seniausio Baltijos šalyse technikos universiteto (RTU, veikia nuo 1862-ųjų metų, tai buvo ir pirmasis toks universitetas visoje Rusijos imperijoje!) rūmai bei bendrabutis.
Po ramiosios Kipasalos pereiname dar vieną tiltą ir traukiam į vieną įdomesnių Pardaugavos rajonų – Kalnciemį (Kalnciems), kuriame mūsų tikslas yra jau tradicinis – nuo 2008-ųjų kiekvieną šeštadienį ten vykstantis turgus. Pakeliui dar užmetu akį į Z-Towers – ambicingą ir itin ilgai trukusį (statybai prireikė dešimties metų) architektūros projektą, moderniosios Rygos pasididžiavimą.
Z-Towers – tai du dangoraižiai dvyniai, kuriuose – ir gyvenamosios patalpos, ir biurų kompleksas, ir viešbutis. Gal ir ne Dubajaus dangoraižiai, bet įspūdinga!
Kalnciemio rajonas laikoma gera vieta gyventi Rygoje – ir centras netoli, ir atmosfera ne tokia niūri kaip sovietmetį menančiuose miegamuosiuose rajonuose... Čia nemažai gražiai restauruotų XIX-ojo amžiaus pastatų, daug jaukių kavinukių, gurmaniškų skanėstų krautuvėlių ir mados „šarkoms“ patiksiančių butikų.
Kalnciemio širdimi laikomas nedidukas jaukus senovinių namų kvartalas, kuriame ir rengiamas populiarusis turgus, čia pat glaudžiasi ir mažytė Kalciemio galerija, kurioje mums lankantis kaip tik buvo besibaigiąs vietinio menininko performansas.
Na, o Kalnciemio turguje parduodamos ir sezoninės ūkininkų prekės (man lankantis karaliavo rudens gėrybės – moliūgai, cukinijos ir spanguolės), ir visokiausi sveikuoliški produktai – jau pažįstami (pvz., kanapių aliejus, kanapių sėklos, kanapiniai kepiniai, kosmetika ir t.t. – regis, kaip ir pas mus, pas kaimynus kanapės išgyvena renesansą), bei dar nematyti (mano atradimas – dieviškai kvepiantis veido kremas su medumi), ir sendaikčiai, ir vietinių menininkų bei amatininkų dirbiniai.
Pirkėjai – ir Kalnciemio gyventojai, ir iš toliau atvykę jauni ir madingi rygiečiai, pasidavę ekologijos, rankų darbo, ir „pirk prekę latvišką“ bangai, ir vienas kitas turistas. Atmosfera labai gera, jauku, žmonės gyvai plepa, prekyba vyksta sparčiai, o išgirdę, kad esu viešnia iš Lietuvos, pardavėjai šypsosi plačiau ir svetingai ragina išmėginti, paragauti ar pauostyti (nelygu, kas per prekė) jų nuostabių, unikalių, labai sveikų ir labai man tiksiančių produktų. Apskritai čia apsilankyti smagiausia vasarą, kai, pasibaigus turgui, kvartalas šurmuliuoja dar ilgai – vakarais vyksta įvairūs renginiai, koncertai, spektakliai po atviru dangumi ir pan. Smagi vieta pabuvoti tarp tikrų rygiečių.
Pakeliui atgal į dešinįjį Rygos krantą iš arti apžiūrime ir naująją Latvijos Nacionalinę biblioteką – pastatą, kuris iš tolo traukia akį ir dydžiu, ir originalia forma. Labai entuziastingai mano gidę vaidinanti Alisė suskumba paaiškinti, kad tokį dizainą įkvėpė legenda apie ant aukšto kalno gyvenusį karalių. Biblioteka – tai kalnas, o jos aštri viršūnė – užuomina į karūnos dantukus...
Projektas nenuginčijamai įspūdingas, įspūdinga ir kaina – bibliotekos konstrukcija atsiėjo 193 milijonus eurų! Nuo 2014 m. veikiantis futuristinis pastatas tapo tikra naujosios Rygos vizite kortele, jame jau spėta surengti nemažai aukščiausio lygio tarptautinių renginių, tokių kaip 2015-aisiais vykęs Europos Sąjungos viršūnių susitikimas Rytų partnerystės klausimais.
Bibliotekoje galima užsisakyti asmeninę ekskursiją, kuri tekainuoja 2 eurus, tada pakilsite į ir viršutinį aukštą, nuo kurio matyti plati Rygos panorama, arba savarankiškai ir nemokamai aplankyti aštuonis žemesniuosius aukštus (iš viso pastate yra trylika aukštų).
