Dominikos sala: egzotiški kraštovaizdžiai, spalvinga gyvūnija ir galimybė pabėgti nuo civilizacijos

Niekada nemėgau įprastų turistinių pramogų. Muziejai verčia žiovauti, o nuotraukos prie šimtąkart internete matytų objektų nekelia jokio susižavėjimo. Planuodamas atostogas, norėjau pabėgti į tokią vietą, kur manęs nepasiektų įkyrūs kolegos, o gamtos grožis per porą dienų priverstų pamiršti paliktus degančius darbus. Rodos man pavyko, nes savaitė Dominikos saloje praėjo lyg viena akimirka, o visų įspūdžių aprašyti neužtektų nei trijų tomų dienoraščio.
14781895_ml
Dominikos paplūdimys / 123rf.com nuotr.

185 km pėsčiųjų kelias, papasakojantis visą Dominykos istoriją

Dominikos sala viso pasaulio valstybių lentelėje pagal užimamą teritoriją tėra vos 184 vietoje iš 249. Jų plotas beveik tris kartus mažesnis nei Vilniaus rajono, tačiau tai netrukdo didžiuotis ilgiausiu Karibų šalyse esančiu pėsčiųjų taku.

Waitakabuli kelias driekiasi 185 kilometrus. Turistai, gavę pasiūlymą leistis į tokią kelionę, dažniausiai trauko pečiais, kas vietiniams sukelia draugiškas šypsenas. Iš tikro tuos, kurie atostogų metu ryžtasi įveikti visą atstumą, galima suskaičiuoti ant abiejų rankos pirštų. Takas padalintas į 14 mažesnių atkarpų, tad užteks išsirinkti vieną iš arčiausiai esančių.

Tik atvirukuose matyti vaizdai, bananų plantacijos ir vietinių svetingumas

Mums patogiausia buvo šeštu numeriu pažymėta atkarpa,  kuri žadėjo atverti įspūdingas pakrantes ir supažindinti su vietinių Karibų indėnų bei Kalinago tautos kasdienybe. Po ilgų pokalbių su vietiniais nusprendėme į kelionę leistis be gido, mat kelias aiškiai pažymėtas, tad pasiklysti kaip ir neįmanoma. Ir jie nemelavo: vos žengę į vešlia žaluma apaugusį mišką ant medžių pastebėjome geltonas bei mėlynas žymas, lydėjusias viso pasivaikščiojimo metu.

Kol grožėjomės tik atvirukuose matytais kalnais, skalaujamais Atlanto vandenyno ir stebėjomės bananų plantacijų dydžiu, kartu su mumis kelionę pradėjęs turistas iš Vokietijos dalinosi žiniomis. Pasak jo, vietiniai šią salą vadina visai ne Dominikos, o Waitakabuli („ilgas kūnas“) vardu. Kiek vėliau į šias žemes koją įkėlęs Kristupas Kolumbas turėjo prastesnę vaizduotę: žodis Dominykos – lotyniškas sekmadienio atitikmuo. Kaip supratote, tądien jo ir buvo čia atvykta. 

Ramiai šnekučiuodamiesi ir grožėdamiesi vaizdais priėjome kaimelį. Jei mūsuose prie namų auga serbentai, tai čia apstu egzotiškų vaisių. Ir kas svarbiausia – nusiskynęs jų tikrai nepadarysi nusikaltimo. Tuo įsitikinome susitikę vietinį, iškart pasiūliusį ką tik nuo kieme augančio medžio nuraškytų mangų. Kukliai pasivaišinome, tačiau, kad ir kokio dieviško skonio jie bebūtų, įgimtas kuklumas neleido pasinaudoti pasiūlymu prisirinkti jų visai kelionei.

123rf.com nuotr./6402181_ml
123rf.com nuotr./Nameliai Dominikos respublikoje

Neįkyrūs rankdarbių pardavėjai

Keliaujant taku, besidriekiančiu per Kalinago žmonių kiemus, greit supranti, kuo gyvena šios tautos. Šalia kvadratinių medinių namukų, išdažytų ryškiais akcentais, galite sutikti kanojas renovuojančius vyrus. Greta, pavėsinę primenančiame statinyje, iškabinti pinti krepšiai ir indai. 

123rf.com nuotr./9475320_ml
123rf.com nuotr./Gatvės muzikantai Dominikoje

Kelių kilometrų spinduliu buvome vieninteliai atvykėliai. Praėjome keletą prekyviečių, siūlančių rankų darbo daiktus, tačiau nei prie vienos nesustojome. Kas žaviausia, nė karto nebuvome įkyriai sustabdyti ir įtikinėjami ką nors nupirkti. Net aplink nuolatos zujantys vaikai neįkyrūs – taip, jie nuolatos kalbino mus, bet viso labo tik iš smalsumo.

Vietoj mums įprasto dušo naudojamas krioklys

Po penkių valandų vaikščiojimo pasiekėme kaimelį, kuriame detaliai atkurta Kalinago genties protėvių istorija. Vytelėmis kloti namai, laužavietės, ūkio darbams skirti įrenginiai, statulos, įprasminančios kiekvieną kada nors miesteliui vadovavusį žmogų.
Visgi žaviausias šios ilgos kelionės akcentas – Isulukati krioklys. Čia gyvenantys žmonės jį naudoja vietoj mums įprasto dušo, tad paklausę patarimų ir mes atsigaivinome per akmenis bėgančiame vandenyje.

Aplink salą plaukiojantys delfinai ir didžiulių varlių kepsniai

Į Dominikos salą plūsta tie, kuriems reikia atsigauti nuo rutinos ir nežmoniško darbinio ritmo. Dievinantys muziejus, įsimintinus paminklus ar istorinę architektūrą čia pasijus šiek tiek ne savo rogėse. Rojų žemėje primenantys vaizdai puikiai tinka jodinėjimo, sportinės žvejybos, nardymo, kanojų, įvairaus vandens sporto ar laipiojimo kalnais entuziastams.

Visus metus galima stebėti aplink salą laisvai ratus sukančius banginius bei delfinus. Čia apstu įvairiausių gyvūnų, bet su nuodingomis gyvatėmis ar kepures vagiančiomis beždžionėmis tikrai nesusidursite. Tuo tarpu bent dalį iš 200 Karibus pamėgusių paukščių rūšių, 55 drugelių rūšių ar 10 skirtingų šikšnosparnių tikrai pamatysite.

Dievinantys egzotišką maistą pasakoja apie dar vieną salų privalumą – didžiulių varlių kepsnius. Jie vadinami kalnų vištiena, patiekiami skrudinti, su daug žalumynų.

Daugiau apie egzotiškus kraštus rasite: kelioniuakademija.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis