Mes ne San Fransiske ir ne Rio de Ženeire?
Pirmoji stotelė – Cristo do Rei – 28 m Kristaus Karaliaus statula, iškelta ant 82 m pjedestalo. Kažką primena? Ši statula pastatyta pagal Rio de Ženeiro Kristaus pavyzdį. Mat idėja jai gimė Portugalijos kardinolui lankantis Brazilijoje. Kitaip tariant, jis pasiskolino mintį. Taigi nuo 1959 m. Lisabona taip pat turi savo Kristų. Tačiau didžiausią įspūdį palieka nuo apžvalgos aikštelės atsiverianti Lisabonos panorama. Tiesa, į aikštelę pažvelgti Lisabonai po kojomis, negalėjo „ratukais“ judantys „Draugystė veža“ dalyviai.
Mat liftui pakilus, dar tenka lyg silkėms statinaitėse stumdytis prasilenkiant siaurais vingiuotais laiptais, vedančiais apžvalgos aikštelės link. Be to, ją juosianti aukšta sienelė nepalieka galimybės sėdintiems vežimėlyje pasigrožėti vaizdais. Kaip ten sakoma per „Euroviziją“ – 1 taškas keliauja Portugalijai, Lisabonai, už aplinkos (ne)draugiškumą neįgaliesiems. Mat iš tiesų daugybė lankytinų objektų tiesiog nėra pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms.
Dalis komandos keliasi viršun ir išskleidžia Lietuvos vėliavą, tačiau „ant žemės“ likusiems Samantai ir Martinui taip pat atsiveria puikūs vaizdai – vienas jų – įspūdingas beveik 2,3 km ilgio Ponte de Abril – Balandžio 25-osios tiltas, jungiantis Lisaboną su kitoje Tejo pusėje esančia Almados gyvenviete. Vėl kažką primena? Ar tik ne San Fransisko „Foden Gate“? Be to, Cristo do Rei statulos apačioje yra koplytėlė, kurioje galima užrašyti savo norą, įmesti į urną, labai norėti ir svajonė išsipildys. Kokie slapčiausi ir didžiausi norai nugulė lapeliuose, likusiuose toje urnoje, istorija nutyli.
„Shopingo“ asės ir išbandymas lietuvių skrandžiams
Kita stotelė – Torre de Belem bokštas. Čia Martinui su Samanta lengviau – jie gali prieiti arčiau, pasidaryti nuotraukų ir apžiūrėti vieną iš Lisabonos simbolių. Ir taip, perskaitėte teisingai – prieiti. Tarp „Draugystė veža“ keliauninkų nėra žodžio „važiuoti“ – važiuoti galima tik mašina, o jie gali eiti ir ateiti. Trečioji stotelė – „Eurovizijos“ kaimelis. Čia įsiamžinę nusprendžiame kelioms valandoms išsiskirti – mat poreikiai ir galimybės vėl skirtingos. Šurmuliuojanti Portugalijos sostinė krenta į akį iš pirmo žvilgsnio, tačiau siaurų gatvelių išvagotas miestas ir grindinys tinka ne visiems. Martino skrandis jau prašosi paragauti portugalų šefų ruošto maisto, o ypač vieno skaniausių portugališkų desertų, apie kurį jis svajoja nuo kelionės pradžios – Pasteis de nata. Taigi jiedu su Silvija neria į kavinių pusę. Be to, Martinas ne tas žmogus, kuris jaudintųsi dėl to, ko negali – jis džiaugiasi tuo, ką gali: tiesiog geria vaizdus pro langus važiuojant, tuoj pat fotografuojasi ir kelia į socialinius tinklus. Ar rasite didesnį socialinių tinklų valdovą tarp komandos narių? Ko gero, ne.
Tuo metu Samanta su Erika – mūsų komandos „madistės“, „shopingo“ asės, visą kelionę ieškojusios vienos drabužių parduotuvės, kad papildytų savo stilingą garderobą naujais pirkiniais, pagaliau išpildė savo norus ir grįžusios pademonstravo savo pirkinius.
Kiti spėjo ne tik paragauti portugališkos menkės, kuri kai kurių dalyvių skandžiams tampa tikru išbandymu, bet ir pasižvalgyti po iš pirmo žvilgsnio į akį krentančią Lisaboną. Kitaip ir negali būti: senamiestis jaukus, siauros gatvelės, grafičio menas ant sienų, po miestą kursuojantis legendinis geltonasis tramvajus, mimų pasirodymai, gyva svaiginanti gatvės muzikantų muzika... Nuo įspūdžių šiandien svaigsta galva. Guldome galvas poilsiui, o ryt – naujas, dar neparašytas kelionės puslapis, kurio autoriai bus „Draugystė veža“ komandos nariai.
Žurnalistės kelionę apmokėjo Baltijos ugdymo centras, tačiau turiniui tai įtakos neturi.
„Draugystė veža“ – tai LRT pristatoma ir viešosios įstaigos „Baltijos ugdymo centras“, #StarProjectLT bei Superkelionės.lt organizuojama socialinė akcija. Projektą remia Nacionalinis transplantacijos biuras, Lietuvos inkstų fondas, Pakruojo rajono savivaldybė, BSS grupė, „Audimas“.
