Karantino metu čia buvo tylu ir tuščia. Valdytojai nieko neįleido nei į namelius, nei į uostą. Nuo gegužės 1 dienos Drevernos uostas vėl atvėrė duris. Poilsiautojų čia netrukta sulaukti. Kas tiesiog popietei, kavos puodeliui ir pakilimui į Drevernos apžvalgos bokštą, iš kurio atsiveria marių vaizdai, o kas visam savaitgaliui ėmė sukti į išsiilgtą Pamario kraštą.
Bendrovės „Hortivita“, kuri valdo Drevernos uostą, turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė 15min sakė optimistiškai žvelgianti į prasidedantį turizmo sezoną.
„Mūsų nusiteikimas puikus. Visą laiką buvo geras. Mes jau po naujų metų turėjome didelį užimtumą birželiui, liepai. Kol kas liepą bei rugpjūtį atšaukimų nei užsieniečių, nei iš Lietuvos beveik nebuvo, tik pavieniai atvejai. Visiems siūlėme keisti datą, jei kyla abejonių. Iš Latvijos turime nemažai svečių, – kalbėjo moteris. – Balandžio mėnesį buvome užsidarę. Nuo gegužės 1 dienos pradėjome dirbti. Metai gal nebus kokių laukėme, o laukėme rekordinių, nes vien gegužę pagal užsakymus jie buvo įspūdingi, bet turėjome atšaukti atidarymo šventę, kuri jau pagarsėjo. Buvo numatytas Džordanos koncertas, vaikų miestelis. Perkėlėme į kitus metus. Pamažu dirbame, atidarome paslaugas. Manyčiau, kad sezonas bus geras. Vietos turizmas atsigaus“.
Metai gal nebus kokių laukėme, o laukėme rekordinių, nes vien gegužę pagal užsakymus jie buvo įspūdingi.
Moteris sako girdėjusi kai kurių turizmo atstovų nuogąstavimų esą sezonas bus prastas. Dėl to nerimauja neringiškiai, pas kuriuos paprastai vasarą plūsta daug turistų iš Vokietijos.
„Mes turime didelį užsakymą stambios vokiečių įmonės, kuri darbuotojus atsiveža į Pamarį. Siūlėme atšaukti, bet jie atsisakė. Vis perdavinėjo naujausias žinias, kad skrydžio bilietai nėra atšaukti. Žiūrėsime, ar atvyks. Jų visi renginiai suplanuoti lauke, kai kurie Nidoje. Sakyčiau, jie mus ramina labiau nei mes juos. Buvo užsakymų, už kuriuos reikėjo grąžinti pinigus, bet žiūrime optimistiškai į vasarą. Vietos pildosi, vietos turizmas atsigaus. Mūsų pagrindinis klientas buvo lietuviai, šeimos, kažkaip ta linkme liekame. Sausio mėnesį atsidarėme SPA kompleksiuką, bandome sugalvoti veiklų, kurios būtų atsvara esant blogiems orams“, – kalbėjo vadovė.
2017 metais Drevernos uostelyje duris atvėrė 12 poilsio namelių, po metų jų skaičius išaugo iki 18, pernai išvystyta nauja rekreacinė zona lauke, už pylimo, kuris buvo nusausintas. Ten įrengti ir teniso kortai, šildomas baseinas, paplūdimio aikštelės ir kita infrastruktūra. Netrukus duris atvers dar keturi poilsio nameliai.
„Šiuo metu turime 30 namelių, baigiam keturis. Visi vienodi, visi aštuonių vietų“, – pasakojo L. Juknienė.
Mylimas turistų kraštas
Drevernos krašte poilsiautojai mielai aplanko ir kitus lankytinus objektus. Kaip skelbiama Klaipėdos rajono turizmo informacijos svetainėje, Dreverna – tai senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 metų ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje prie Drevernos upės žiočių. Prie Drevernos upės beveik 300 metų, veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių.
Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas Jonas Gižas. Dabar šis garbus žmogus ilsisi legendų apipintame Drevernos kapinių kalnelyje, o J.Gižo etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Dreverna yra išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą.
Palei Dreverną eina Karaliaus Vilhelmo kanalas, kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą, aplenkdami pavojingas Kuršių marias. Kanalo ilgis – 24 m, plotis – apie 30 m. 1863–1873 m. jį kasė vietos gyventojai, o siekiant paspartinti kasimo darbus paskutiniaisiais metais jį kasė ir prancūzų karo belaisviai. Klaipėdoje, ties keliu į tarptautinę perkėlą, jiems pastatytas paminklas.
„Šiandien Dreverna išlieka patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams, kaip unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje vis labiau populiarėja rekreacijos ir turizmo verslas. Čia puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, perėmęs žvejų krašto tradicijas. Į Drevernos apylinkes, marias, Naglių gamtinį rezervatą galėsite pažvelgti iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto taip, kaip kadais čia žvelgė milžinai“, – rašoma svetainėje.
