Pirmasis TAIP, arba pasaulio stebuklas Panamos sostinėje
Panama bene labiausiai žinoma dėl sostinėje Panamoje besipuikuojančio garsiojo kanalo, jungiančio Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Tai vienas didžiausių inžinerinių statinių pasaulyje, kurį sukurti prireikė ilgų metų ir daugybės žmonių gyvybių.
Iš pradžių kanalą, kuris padėtų laivams gerokai sutrumpinti kelią tarp gigantiškų vandenynų, dar XIX a. pabaigoje ėmėsi statyti prancūzai. Deja, dėl techninių problemų ir didelio kanalą statančių darbininkų mirtingumo darbai sustojo.
Tačiau jau greitai čia naudą įžvelgti netruko Jungtinės Amerikos Valstijos ir, pridėjusios savo pinigingą ranką, jos kanalo grandiozinį projektą užbaigė 1914 m. Įspūdingas 77 km kanalas buvo ir vis dar yra tikra revoliucija visoje laivybos istorijoje. Užuot apiplaukiant visą Pietų Amerikos žemyną, dabar laivams tereikia užtrukti vos kelias valandas ir jie jau sveikinasi su kito vandenyno poseidonais.
Per metus dabar šiuo kanalu praplaukia arti milijono laivų ir jų srautai vis auga. Pati Panama šį jos teritorijoje esantį stebuklą iš Amerikos į savo rankas perimti susizgribo tik vos prieš 18 metų ir toliau stengiasi jį visaip plėsti bei tobulinti. O kaip kitaip, kai tai neabejotinai yra didžiausias visos šalies ekonomikos ir gerovės variklis. Tai stebuklas ne tik vietiniams, šaliai, bet ir visam pasauliui.
Netoliese esančioje Nikaragvoje jau girdisi planų kasti šiam kanalui alternatyvą, tačiau panašu, kad kol kas Panamos kanalas dar kurį laiką bus vienintelis toks, vadinamas net pasaulio stebuklu.
Akivaizdu, kad tik dėl šio kanalo klesti ir visa šalies sostinė. Priešingai nei kituose Centrinės Amerikos miestuose, čia patekęs svarstai, kur esi – Majamyje ar Ispanijoje, Prancūzijoje? Panamos miestas iš tiesų įspūdingas ir labai vertas įdėmesnio patyrinėjimo, nes jame magiškai dera du skirtingi pasauliai. Viena miesto dalis – visiška Europa.
Vaikštai ja ir jautiesi, tarsi būtum Ispanijos, Prancūzijos stiliaus miesto gatvelėse. Jaukus senamiestis, gražiai raityti pastatai, skvereliai, kavinukės, bažnyčios...
Dar daug kas tvarkoma ir restauruojama, tačiau Europos savasties jausmas tiesiog tvyro ore. Vakare viską jaukiai nušviečia stilingos švieselės ir tik latino ritmai išduoda, kad tai vis tik ne Senasis žemynas. Kita miesto dalis – visiškas Majamis.
Dangoraižiai, palmėmis išliniuotos krantinės, jachtų prieplaukos, prekybos centrai – viskas be galo stebina modernumu ir vėl verčia svarstyti, ar tikrai esi Centrinėje Amerikoje. Juk čia turėtų supti architektūrinė bohema ir kiek skurdokas paprastumas. Bet tik ne Panamos mieste. Belieka su malonios nuostabos šypsena pasimėgauti dvilypumo jausmu ir žvilgsniu išmatuoti atstumą tarp latino Europos ir Majamio.
Antrasis TAIP – delno dydžio musės ir atgaiva rojuje
Nors šalies sostinė ir puikiai išvystyta, išvykus už jos ribų netrunka sugrįžti pietietiška dvasia. Gamta čia nuostabi, tačiau labai sudėtingai pasiekiama dėl visiškai menkai išvystyto viešojo transporto.
Automobiliu keliai irgi ne visi lengvai pravažiuojami, tačiau pasivaikščioti po ugnikalnių slėnius šalies viduryje, pavyzdžiui, Valjė ar Bacho Boketėje – vienas iš privalomų dalykų.
Žinoma, jei širdį džiugina kriokliai, keistų formų kalnų horizontai ir visų žalios spalvos atspalvių panorama. O augalų ir gyvių įvairovė! Jų bene daugiausia turi nepraeinami ir nepravažiuojami tropiniai miškai šalies pietuose, kur nėra jokio kelelio, leidžiančio sausuma pasiekti Kolumbiją. Tačiau čia ramiai skraido delno dydžio musės, ropinėja „tik“ pėdos pločio vabalėliai, galybė niekur nematytų paukščių, gyvūnų ir dar galas žino, kas. Džiunglės yra džiunglės ir jos čia pasirodo visu gražumu.
Kaip ir visos Centrinės Amerikos šalelės, Panama turi tikrai daug įspūdingų vietų tiek Atlanto, tiek ir Ramiojo vandenyno pusėje. Tiesa, turistai labiau mėgsta būtent Karibų pakrantę. Kodėl? Nes čia žydras vanduo ir palmių kompozicijos kažkodėl vienu laipsniu geriau dera prie tinginiškos atostogų nuotaikos. O maistas! Visiška jūros gėrybių gerbėjų svajonė. Nors šalį užkariavę ryžiai su pupelėmis ir vištiena, tačiau salelėse būtų didelė nuodėmė neleisti į lėkštę šoktelti žuviai kitai.
Tiesa, turistai labiau mėgsta būtent Karibų pakrantę. Kodėl? Nes čia žydras vanduo ir palmių kompozicijos kažkodėl vienu laipsniu geriau dera prie tinginiškos atostogų nuotaikos. O maistas! Visiška jūros gėrybių gerbėjų svajonė.
Panamietišką karibų dvasią galima itin puikiai pajusti, pavyzdžiui, nuostabiame Boko del Toro salyne. Nė kiek neperdedant, tai tikras rojų rojus mėgstantiems kiek mažesnes vietas, kompaktiškai siūlančias ir tobulą paplūdimių ramybę, ir aktyvias vandens pramogas, ir pasivaikščiojimus džiunglėse ar tiesiog pameditavimą su nuostabia kava ant vandens įsikūrusiuose restoranėliuose.
Į šias salas galima patogiai atskristi ir lėktuvėliu tiesiai iš sostinės, jei stinga laiko ir nesinori išbandyti užmiesčio kelių džiazo.
Kiek arčiau sostinės plūduriuoja ir San Blaso salelės, kurias vietiniai dėl jų grožio tiesiog dievina be jokių išlygų. Tiek vienoje, tiek kitoje vietoje širdį greitai užkariaus meilė tropikams. Todėl imkit ir įsimylėkit!
TAIP PAT SKAITYKITE:
