Kitą – pernai balandį Nepale, kai jį sukrėtė pirmasis iš kelių žemės drebėjimų, nusinešęs daugybės žmonių gyvybes. Nuo šio įvykio praėjo beveik metai – pirmieji tragiški smūgiai Nepalą sukrėtė 2015 m. balandžio 25-ąją.
Planus pakoregavo kelionių organizatoriaus bankrotas
Kalbantis su Romandu ne kartą mintyse ir garsiai ištariau žodį „likimas“. Iš tiesų dviejose žemės drebėjimais paženklintose Romando ir jo žmonos kelionėse neapsieita be įdomių sutapimų.
Sakoma, kad statistiškai neįmanoma į tokį pragarą (žemės drebėjimą – aut. past.) patekti du kartus. Bet mums taip nutiko, – sako Romandas.
Atostogas ne Turkijoje ir kitose turistams patogiose šalyse, bet kur kas tolimesniuose kraštuose besirenkantys Kalvaičiai paprastai jas planuoja savarankiškai. Tačiau į Nepalą norėjo vykti kartu su lietuvių grupe. Kelionę buvo užsisakę iš egzotinių kelionių srityje besispecializuojančio kelionių organizatoriaus „Voyage-Voyage“.
„Tačiau iki kelionės likus keletui dienų sužinojome, kad įmonė bankrutavo“, – prisiminė Romandas. Vis dėlto planų vykti į Nepalą jie nekeitė ir norimą kelionę susiplanavo patys.
Pasak Romando, viskas vyko sklandžiai iki paskutinės atostogų dienos. Tuomet jie buvo Katmandu ir lankė ten esančius turistinius objektus.
„Kitą rytą jau turėjome skristi į Lietuvą. Balandžio 25-ąją leidome vaikščiodami po miestą. Buvome Durbar skvere, kai ten viskas griuvo. Kažkokiu stebuklingu būdu likome gyvi ir net nesužaloti“, – pasakojo prieš metus Nepale pirmąjį savo gyvenime žemės drebėjimą patyręs lietuvis.
Kitą dieną Nepalą supurtė pakartotini žemės smūgiai – tuo metu Kalvaičiai buvo Katmandu oro uoste ir laukė atidėto savo skrydžio. „Kartu su kitais keleiviais išlaužėme oro uosto duris ir išbėgome į lauką, pakilimo takus. Į lėktuvą įlipome tiesiog dėl to, kad pamatėme, jog tai – „Turkish Airlines“ orlaivis. Į jį nubėgome kartu su minia be jokių patikros procedūrų: keleiviai tiesiog subėgo į lėktuvą ir susėdo“, – apie chaotiškus veiksmus Nepalo sostinės oro uoste pasakojo Romandas. Tiesa, būtent šiuo orlaiviu lietuviai ir turėjo išskristi iš Nepalo.
Anot jo, tokia patirtis sukrėtė – buvo sunku grįžti į normalų gyvenimą, pasinerti į rutiną.
„Matėme daug žuvusių, sužeistų žmonių, todėl neapleido jausmas ir klausimas, kodėl mes išgyvenome? Po tokių dalykų darbinės problemos atrodo toks niekas, visiškai nesvarbūs dalykai. Buvo sunku įsivažiuoti, nes sukrėtimas buvo didžiulis“, – apie žemės drebėjimo Nepale paliktą žymę pasakojo Romandas.
Tačiau nuotykių poreikis neleido ilgam užsisėdėti namuose – sutuoktiniai ir toliau keliavo į neturistines šalis.
„Dovanėlė“ prieš skrydį – dar vienas žemės drebėjimas
Šiemet balandį jiedu atostogavo Ekvadore. „Ši šalis – fantastiška“, – negailėjo pagyrų Romandas šiam, lietuviams dar mažai pažįstamam kraštui.
Vis dėlto paskutinę atostogų dieną jie ir vėl atsidūrė situacijoje, priminusioje Nepalą. Jau būnant oro uoste lietuviai patyrė dar vieną žemės drebėjimą – jau antrąjį per vienerius metus.
„Po Nepalo žmona prašė rinktis šalis, kuriose nebūtų žemės drebėjimų. Ekvadoras, nors ir pilnas ugnikalnių, jau 40 metų nebuvo patyręs jokio rimtesnio išsiveržimo. Tačiau mums būnant ten įvyko tai, kas įvyko – naujas gana stiprus žemės drebėjimas“, – sakė pašnekovas.
Kadangi šįkart žemės drebėjimo metu jiedu buvo oro uoste ir gana toli nuo žemės drebėjimo epicentro, jautėsi pakankamai saugiai. Vis dėlto nerimo būta, mat dėl netikėtos stichinės nelaimės vėlavo skrydžiai, netrūko chaoso pačiame oro uoste: buvo tikrinamas lėktuvas, pakilimo takai ir t.t.
Tiesa, tai truko neilgai – nepilną valandą. Skrydžiai buvo atnaujinti ir visi keleiviai pagaliau galėjo sulipti į lėktuvus. Romandas prisiminė, kad tiek oro uosto darbuotojai, tiek orlaivio įgula baiminosi ne paties žemės drebėjimo, bet cunamio – jo pavojus buvo realus.
„To ir mes labai bijojome, nes buvo arti vandenyno“, – pasakojo keliautojas.
