Kelio rodyklė skelbia, kad tai šalčio ašigalis. Tai tikrai šalčiausia žmonių gyvenama vieta: žemiausiai termometro stulpelis yra nukritęs 1933 metais iki beveik 68 laipsnių šalčio. Dar šalčiau būna Antarktidoje, bet ten žmonės negyvena, o 500 Oimiakono gyventojų speigas netrikdo.
Svarbiausia apsirūpinti malkomis, tuomet namai bus šilti iki pat gegužės, kai prasideda trumpa Jakutijos vasara, trumpam nutirpsta sniegas, kuris vėl iškrenta rugsėjo pradžioje.
Be abejonės, Oimiakono slėnis – atšiauri vieta, bet už tūkstančio kilometrų esantis kitas Jakutijos miestas Verchojanskas taip pat pretenduoja į šalčiausios gyvenamos vietovės vardą. Čia taip pat esą būta rekordinių – vos ne 70 laipsnių šalčių, bet Oimiakono gyventojai nesutinka – įsivėlė klaida.
„Ginčai prasidėjo dokumentuose perskaičius, kad Verchojanske 1885 užregistruotas 67,8 laipsnio šaltis. Bet mokslas tokių metų duomenų nepripažįsta, nes tuomet termometrai buvo skirtingų skalių – vienos platesnės, kitos siauresnės, todėl rodė skirtingas temperatūras“, – aiškino etnografė Tamara Vasiljeva.
Patikimais žinovai laiko duomenis tik nuo praėjusio amžiaus pradžios, bet kaip ten bebūtų, Jakutija gali pasigirti ne tik šalčio rekordais, bet ir arkliais. Nedidukai, bet labai ištvermingi, lauke išgyvenantys didžiausius speigus.
„Jie ištveria bet kokius šalčius. Būna ir 60 laipsnių šalčio, bet jie išveria, jie patys ištvermingiausi pasaulyje“, – gyvulių ištvermę gyrė arklių ūkio vadovas Nikolajus Vonokurovas.
Šie arkliai nuolat juda ir niekada neprigula – kitaip sušals. Jakutijoje, kur kelių nedaug, tai patikimiausia transporto priemonė. Jakutijoje daug ir kitų turtų – joje kasami beveik visi Rusijos deimantai, žemė turtinga aukso ir sidabro, o kur dar anglis ir dujos.
