„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Dvaras, kurį dievina vestuvininkai, vaikai ir užsieniečiai

Apie Kauno rajone esančią Raudondvario dvaro sodybą turbūt yra girdėjęs kiekvienas kaunietis, o dažnas – ir ne kartą joje lankęsis. Šią vietą itin mėgsta vestuvių ir kitų asmeninių švenčių šventėjai, taip pat – rajono renginių organizatoriai. Vis dėlto tolėliau nuo Kauno gyvenantiems šis XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas menkai žinomas. O be reikalo.
Raudondvario dvaras
Raudondvario dvaras ir jame ekskursijas vedanti grafienė Rozalija / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Nevėžio ir Nemuno santakoje įkurdinta pilis – tikras lobynas tiek besidomintiems istorija, tiek šiuolaikiškesnių turistinių įdomybių mėgėjams.

Apsilankyti čia būtina kompozitoriaus Juozo Naujalio kūrybos gerbėjams, taip pat ir tiems, kas svarsto, kaip į Lietuvą pateko mandarinai?

Belieka pridurti, jog čia įkurtame Menų inkubatoriuje kasmet meistriškumo kursus organizuoja Lietuvos akordeono virtuozas Martynas Levickis. O tame pačiame inkubatoriuje apsilankę turistai iš Lietuvos ir užsienio gali išbandyti įvairiausias edukacijas: nuo pažinties su gintaru iki vaškinių žvakių gamybos. Svarbiausia, jog jos organizuojamos ir mažam skaičiui žmonių. Pavyzdžiui, vienai šeimai.

Subalansuotas ir jaunavedžiams, ir šeimoms su vaikais

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaras
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaras

Raudondvario dvaro sodyba buvo viena pirmųjų vietų, kurioje pradėti tuokti jaunavedžiai, nenorėję to daryti Civilinės metrikacijos biure. Nors Kauno rajone yra kur kas originalesnių vietų, vis dėlto Raudondvaris savo populiarumo neprarado. Vasarą ir ankstyvą rudenį savaitgalį dvaro parkas pilnas šventiškai išsipuošusių žmonių – jaunavedžių ir jų palydų. Kai kurie čia tik surengia iškilmingą ceremoniją, kiti – susituokia ir surengia fotosesiją, treti – pasilieka švęsti Raudondvario dvaro oranžerijos pastate įkurtame restorane.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario oranžerija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario oranžerija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Restoranas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Restoranas

Tačiau į Raudondvarį suka ne tik ieškantys vietos savo šventėms. Prieš kelerius metus įkurtas Menų inkubatorius vietiniams ir užsienio turistams pasiūlė daug įdomių pramogų, kurias organizuoja menininkai ir verslininkai. Užsukusiems siūloma išmėginti įvairias edukacijas. Pavyzdžiui, piešti ant stiklo, gaminti žaislus ir žvakes iš vaško, magnetukus – iš molio, modelino, dekoruoti pastatomas raides, gaminti muilą ir panašiai. Prieš svarbiausias kalendorines šventes organizuojamos teminės dirbtuvės – kalėdinių žaisliukų eglutei gamyba, taip pat – kiaušinių marginimo užsiėmimai. Šios edukacijos, pasak edukacijų rengėjų, yra vienos populiariausių. Kaip ir pažintis su žemės turtais – gintaru ir jo atsiradimo istorija.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Edukacijos dvare
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Edukacijos dvare
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Edukacijos dvare
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Edukacijos dvare

Edukacijas, kurias, skirtingai nuo kitų dvarų, pavyzdžiui, Kretingos, galima užsisakyti ir nedideliam žmonių skaičiui, patartina rezervuoti iš anksto. Ypač jei jos vyks specialia proga (pavyzdžiui, taip bus švenčiamas gimtadienis, mergvakaris). Tačiau ir atvykę tą pačią dieną greičiausiai neliksite „pabučiavę duris“: dauguma edukacijų rengiami net ir vienai šeimai.

Dvaro „toną“ padiktavo savininkų išradingumas

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaras
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaras

Atkurtuose Raudondvario dvaro pastatuose įkurti ne tik restoranas bei Menų inkubatorius. Čia veikia ir viešbutis, taip pat – Kauno rajono muziejus. Pastarasis tęsiasi per kelis aukštus – nuo rūsio iki pilies-rūmų su bokštu. Jei lankysitės, atkreipkite dėmesį būtent į jį: tai – itin retas dalykas XVII a. dvaruose.

Iš viso kadaise Raudondvario dvaro statytojai teritorijoje buvo įkurdinę šešis atskirus pastatus – rūmus, dvi odicinas (tarnų namus), oranžeriją, arklides ir ledainę. Greta pastatų – 3,8 ha parkas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaro arklidės
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaro arklidės

Istorikai teigia, kad pilį XVI a. antroje pusėje pradėjo statyti Kauno pakamaris Vaitiekus Dzevaltauskas. Vėliau pilies dvarą valdė visa eilė iškiliausių Lietuvos didikų: Jonas Eustachijus Kosakovskis, Janušas Radvila, Boguslavas Radvila, Jonas Karolis Vorlovskis, Antanas, Juzefas, Henrikas Kazimieras Zabielos, Mykolas, Benediktas Emanuelis ir Benediktas Henrikas Tiškevičiai.

Daugiausia savo išmonės ženklų mums paliko paskutinis dvaro valdytojas – grafų Tiškevičių giminės palikuonis Benediktas Emanuelis Tiškevičius. Po 1831 m. kilusio gaisro jis nutarė atstatyti visiškai naują dvaro ansamblį ir įgyvendinti savo sumanymą patikėjo garsiems to meto architektams – Jonui Margevičiui, iš Prūsijos kilusiam Jokūbui Voleriui bei italui Laurui Cezariui Anikini.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaras
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaras

Būtent B.E.Tiškevičius pasiekė, jog šis „kažkur Nevėžio ir Nemuno santakoje“ esantis dvaras taptų ištaiginga rezidencija, kurioje vos savaitei atvykę garbūs svečiai užsilikdavo kur kas ilgiau: ne veltui dvare buvo pilna meno dirbinių, paveikslų, retų knygų bei egzotiškų augalų ir gyvūnų kolekcijų. Daug eksponatų į rezidenciją iš savo kelionių po visą pasaulį parsigabeno pats grafas.

Kai kurie jo parsigabenti „lobiai“ turėjo kaip reikiant stebinti to meto raudondvariečius. Pavyzdžiui, iš Kinijos jis parsivežė mandarinų sodinukų ir nusprendė juos auginti čia pat, dvare. Kaip tą padaryti Lietuvoje, kur žiemos – atšiaurios, o šildymas – brangus? Grafas nutarė, kad problemą galima išspręsti įrengus modernią oranžeriją, kurioje žiemą būdavo palaikoma egzotiškiems ir lepiems augalams reikalinga temperatūra. Sakoma, kad vasarą, norėdamas savo oranžerijoje augančius citrusinius vaisius parodyti ir paprastiems mirtingiesiems, grafas mandarinų medelius su visais vazonais išnešdavo į lauką...

Beje, grafas mokėjo ir kinų mandarinų kalbą, turėjo mandarino titulą, kuris jam buvo suteiktas dėl draugystės su viena Kinijos provincija ir jos valdovais. O savo „įžengimo“ į Raudondvario dvarą ceremoniją pavertė teatralizuotu spektakliu, kuriame jis pats ir tarnai buvo apsirengę iš Kinijos parsigabentais drabužiais. Viena iš ceremonijos akimirkų užfiksuota šioje nuotraukoje, kurią galima apžiūrėti užsukus į dvare įrengtą muziejų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaro eksponatai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaro eksponatai

Apie tai ir daug kitų grafo B.E.Tiškevičiaus gyvenimo ir mąstymo keistenybių turistams pasakoja jo „žmona“ – grafienė Rozalija. Tiksliau – ją įkūnijanti gidė.

„Visi šio dvaro šeimininkai – pradedant pirmuoju – buvo įnoringi ir išradingi. Pastarasis sumanė dvarą papuošti bokštu. Tai buvo neįprasta. Bokštas niekada neatliko jokios tiesioginės paskirties, buvo puošmena ir tiek“, – pasakojo gidė. Pati pilis, anot jos, taip pat niekada nebuvo gynybinė. Jos funkcijos visuomet buvo rezidencinės.

Kalbėdama apie B.E.Tiškevičių, ji prasitarė, kad grafui rūpėjo ne tik dvaro puošmenos. Jis pasirūpino, kad greta gyvenusių ir dvarui pavaldžių baudžiauninkų vaikai būtų išsilavinę.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ekskursija su Grafiene Rozalija po Raudondvario dvarą
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Ekskursija su Grafiene Rozalija po Raudondvario dvarą

„Paprastai tamsią liaudį valdyti lengviau. Bet grafas panoro turėti mokytus baudžiauninkus. Jie buvo mokomi lenkų, rusų, vokiečių ir lotynų kalbos, aritmetikos, geografijos ir mandagumo.

Tai grafas darė turėdamas ir savanaudiškų tikslų: nepasiųsi pas garbingus svečius jų kalbos nemokančio arklininko, liokajaus ar kambarinės. Taigi, jis ruošė išsilavinusius savo dvaro darbuotojus“, – pasakojo grafienė Rozalija.

Baudžiauninkų atžalos tarnybos dvare pradžiamokslį gaudavo čia pat įkurtoje mokykloje. Vėliau pradėję dirbti dvare, jie apsigyvendavo specialiai jiems skirtame tarnų name.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tarnų namas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tarnų namas

Gabiausius grafų šeima remdavo ir toliau bei siųsdavo mokytis už dvaro ribų. Tokia laimė teko ir garsiam lietuvių kompozitoriui, dirigentui, vargonininkui Juozui Naujaliui. Jo studijas Varšuvoje ir Berlyne finansavo būtent Tiškevičiai. Apie jo sąsajas su Raudondvario dvaru galima daugiau sužinoti užsukus į dvare įrengtą ekspoziciją.

„Gyvenimas dvare, kada jis buvo atnaujintas, tapo prabangus. Užsukti čia mėgo visa plati Tiškevičių giminė ir užsienio aristokratai. Kad jie nenuobodžiautų, dvare visada buvo daug kultūros“, – sakė gidė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaras
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Raudondvario dvaras

Pasak Raudondvario dvare įkurto Kauno rajono muziejaus direktoriaus Zigmo Kalesinsko, kultūros židinys čia buvo ir XIX–XX a., ir dabar.

Štai šį rudenį vaikštinėjant dvaro prieigose galima rasti industrinio meno atstovo – italo Massimo Beoti – skulptūras, o muziejaus erdvėse – įvairių nuolat keičiamų parodų. Pavyzdžiui, šį rudenį dalis erdvių skirta fotomeno festivalio „Kaunas Photo“ autorių darbams.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Zigmas Kalesinskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Zigmas Kalesinskas

Pasak muziejaus direktoriaus, muziejaus tikslas – atskleisti lankytojams ne tik paties dvaro ir aplink jį įsikūrusios gyvenvietės istoriją, kuri be galo įdomi. Tačiau drauge ir puoselėti jau minėtą grafų pradėtą misiją – skleisti kultūros virusą.

Z.Kalesinskas džiaugėsi, kad dvare esantis muziejus jau gerai žinomas: per metus sulaukiama maždaug 25 tūkst. lankytojų.

„Sezoniškumas jaučiasi. Pikas yra vasarą, populiaru ir vasarį–kovą. Labai smagu, kad atvažiuoja jaunos šeimos ir ne vien iš Kauno ir aplinkinių gyvenviečių, bet ir iš Vilniaus, Klaipėdos. Labiausiai džiugina, kai išgirstame, jog klaipėdiškiai atvažiavo specialiai į Raudondvarį pasižiūrėti rūmų dvaro. Užsieniečių irgi yra. Ekskursijas vedame anglų, rusų, vokiečių ir lenkų kalbomis. Ekskursijos kaina – 9 Eur“, – sakė pašnekovas.

Daugiau apie Raudondvario dvarą, čia vykstančius renginius ir edukacijas informacijos galima rasti interneto puslapyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs