Aštuoniasdešimtmetės močiutės savo ambicingą nuotykį pradėjo sausio 11 d., rašoma tinklaraštyje, kuriame jos dokumentavo savo keliones.
Pirmoji jų stotelė buvo vieta, kurios nepavyksta rasti net daugeliui patyrusių keliautojų. Tai – Antarktida. Norint pasiekti piečiausią žemyną, pirmiausia reikėjo įveikti Dreiko sąsiaurį, garsėjantį audringais vandenimis tarp pietinio Pietų Amerikos galo ir Antarktidos Pietų Šetlando salų.
„Beveik dvi dienas mes slydome Dreiko sąsiauriu ir laikėmės kaip įmanydamos“, – interviu CNN sakė E.Hamby. – Tai buvo tiesiog laukinis jausmas. Bet kai įkėlėme koją į Antarktidą, visa tai pamiršome. Antarktidos grožis tiesiog neįtikėtinas, kai matai pingvinus, ledkalnius ir ledynus. Tai buvo nuostabu.“
Nuo šios pirmosios kelionės draugės aplankė 18 šalių visuose septyniuose žemynuose, dažnai vilkėdamos vienodais marškinėliais. Be to, jos susilaukė daug socialinės žiniasklaidos sekėjų, kurie stebi „keliaujančias močiutes“ „TikTok“, „Instagram“ ir „Facebook“.
S.Hazelip CNN sakė, kad su E.Hamby susipažino po to, kai 1999 m. mirė jos vyras. Prieš mirtį jis „mano širdyje pasėjo sėklą, kad vasarą turėtume pradėti vežti savo anūkus į misijų keliones“, – sakė ji. Tai ją atvedė į Zambijos medicinos misiją – E.Hamby ir jos vyro vykdomą projektą Pietų Afrikoje.
Jas suartino bendras susidomėjimas kelionėmis ir siekis užsienyje pirmenybę teikti unikaliems potyriams, o ne komfortui ir patogumams. Abi moterys dar labiau susidraugavo kaip našlės, kai 2005 m. mirė ir E.Hamby vyras.
S.Hazelip sakė, kad kelionės idėja kilo likus keleriems metams iki jųdviejų 80-mečio.
„Man tiesiog kilo ši idėja, nes anksčiau kartu keliavome tarptautiniu mastu“, – sakė ji. – Likus maždaug ketveriems metams iki mūsų 80-mečio, vieną dieną jai paminėjau: Ellie, ar nebūtų smagu, sulaukus 80 metų, per 80 dienų apkeliauti pasaulį?“
Savo interneto svetainėje E.Hamby ir S.Hazelip rašo, kad kelionę paskyrė savo mirusiems vyrams Kelly‘ui ir Donui. „Mums jūsų trūksta ir norėtume, kad prisijungtumėte prie mūsų nuotykių“, – rašo jos.
Iš pradžių močiutės planavo išplaukti 2022 m., kai jos bus 80 metų. „Ir COVID šiuos planus sustabdė“, – tęsė S.Hazelip. – Bet COVID mūsų neuždarė. Taigi, šiemet mes išvykome, o mūsų tema buvo „Sulaukusios 81-erių ir vis dar bėgame“.
Per pastaruosius tris mėnesius moterys jodinėjo kupranugariais Egipte, susitiko su drambliais Balyje, šoko Nepale ir stebėjo Šiaurės pašvaistę Suomijoje.
Ir nepaisant tarptautinių kelionių keliamų iššūkių, geriausios draugės sako, kad kelionę baigė be jokių ginčų.
„Abi esame nepriklausomos, labai užsispyrusios. Tačiau atrodo, kad leidžiame viena kitai suteikti erdvės“, – sakė E.Hamby. – Mes tiesiog suprantame viena kitą ir žinome, kad tai yra geras dalykas, kurį darome, ir savotiškai gerbiame viena kitos jausmus.“
E.Hamby nuomone, svarbiausia kelionės dalis buvo pakeliui sutikti žmonės.
Dabar visame pasaulyje turime draugų, kuriuos labai mylime.
„Mums patinka visi paminklai, kuriuos pamatėme, bet labiausiai įsiminė žmonės, kuriuos sutikome, – sakė ji. – Sutikome nuostabiausių, maloniausių ir draugiškiausių žmonių pasaulyje. Dabar visame pasaulyje turime draugų, kuriuos labai mylime.“
„Visada sakome, kad kai pradėjome tai daryti, neplanavome atostogų, – pridūrė ji. – Mes planavome nuotykį. Ir kiekviena diena buvo nuotykis.“
Nors E.Hamby ir S.Hazelip baigė savo kelionę po pasaulį ir grįžo namo į Teksasą, jos jau planuoja kitą kelionę.
Draugės pasidalijo svarbiu patarimu visiems keliautojams, nerimaujantiems dėl kalbos barjero savo nuotykių metu.
„Žinote, žmonės dažnai mūsų klausia apie kalbą, kaip mes su ja susidorojame, – sakė E.Hamby. – Mes sakome, kad yra viena kalba – tai šypsena. Ir pastebėjome, kad tai daro stebuklus, nes dažnai žinojome, kad ten nekalbama angliškai. Bet šypsena apima visas kalbas.“
Močiutės teigė, kad jų amžius neturėjo įtakos jų kelionės užsienyje maršrutui.
Jos taip pat paragino kitus vyresnio amžiaus keliautojus neleisti, kad amžius juos stabdytų. Močiutės teigė, kad jų amžius neturėjo įtakos jų kelionės užsienyje maršrutui, išskyrus kai kurias nedideles nuolaidas, pavyzdžiui, sprendimą nevažiuoti motociklu Balyje, nes baiminosi, kad gali nukristi. Jos sakė esančios tikros, kad jei kelionėje susižeistų, jų vaikai „būtų ramūs, žinodami, kad darome tai, ko būtinai norime“, – sakė S.Hazelip.
S.Hazelip apibūdino 81 metus kaip „tobulą amžių“ leistis į kelionę.
„Vyresnis amžius suteikia šiek tiek išminties priimant sprendimus, – sakė ji. – Tai ir yra smagiausia dalis. Manau, kad būdama tokio amžiaus aš vertinu gyvenimo grožį ir galiu jį tiesiog įsisavinti. Ir man tai buvo puikus amžius vykti. Esu labai dėkinga.“
