„Viskas prasidėjo Kamilei perskaičius knygą ,,Iter Vitae arba gyvenimo kelionė aplink pasaulį“. Kartą Kamilė prasitarė: „Mano kūnu bėgioja šiurpuliukai skaitant kiekvieną puslapį – tai mano pašaukimas“. Panašią užslėptą svajonę nuo pat vaikystės nešiojausi ir aš, todėl pasitarę nusprendėm, kad geresnis metas tam neateis – laikas pradėti planuoti. Tam turėjome apie aštuonis mėnesius“, – apie tai, kaip išsiruošė į kelionę aplink pasaulį, sakė Tautvydas.
Jis neslėpė, kad, jei ne mokslai, greičiausiai į tokią kelionę jis kartu su savo drauge Kamile būtų iškeliavęs greičiau.
„Jai teko laukti, kol baigsiu universitetą. Iki 2016 m. vasario mėnesio dirbau lygiagrečiai su studijomis, tačiau pavasarį vardan studijų ir pasiruošimo kelionei darbo teko atsisakyti. Prieš išvykstant į kelionę Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijau statybos inžinerijos bakalauro laipsnį. Kamilė tame pačiame universitete architektūros studijas baigė metais anksčiau ir dirbo pagal profesiją“, – pasakojo vaikinas.
Kelionę jiedu pradėjo planuoti 2015 metų gruodžio mėnesį. O į kelią leidosi 2016 metų liepos 18-ąją.
„Ką tiek laiko veikėme? Skiepijomės, pirkome reikalingą įrangą, preliminariai planavome maršrutus ir domėjomės mums įdomiausiomis lankytomis vietomis, ieškojome žmonių, galinčių padėti būnant svečiose šalyse, taupėme pinigus kelionei“, – pasakojo jiedu.
Tėvai nerimavo
Kamilė puikiai atsimena tėvų reakciją, kai pranešė, jog žada išeiti iš darbo, o visas santaupas, sukauptas automobiliui įsigyti, – skirti kelionei ir daugiau nei metams iškeliauti autostopu aplink pasaulį.
„Pirmieji žodžiai buvo: „Tai – betikslis laiko ir pinigų švaistymas“. Tačiau teigiamas užsispyrimas, brolio ir draugų palaikymas skatino siekti užsibrėžto tikslo. Dabar Kamilės tėveliai jaučiasi ramiau, o ir nuomonė apie kelionę pasikeitė“, – tvirtino Tautvydas.
Be abejonės sūnų į kelionę išlydėti lengviau, todėl jo tėvai reagavo ramiau.
„Tėtis kartą prasitarė, kad mano vietoje elgtųsi taip pat. Kai yra galimybė, šeimos nariams paskambiname ar parašome elektroniniu paštu. Draugų nuomonių buvo visokių. Daugelis palaikė, bet buvo ir žiūrinčių į tai neigiamai. „Svarbiausia karjera. Iššvaistysite visus metus“ – kartojo jie“, – prisiminė vaikinas. Tačiau, kad ir kokie aplinkinių vertinimai buvo, tai nesutrukdė porai iškeliauti.
Visą kelionės laiką jiedu keliauja kartu. Tai – nemažas išbandymas, kurį, Kamilės ir Tautvydo draugystė, regis, išlaikė.
„Vienas svarbiausių kelionės tikslų buvo sustiprinti draugystę. Dar prieš pradedant planavimo etapą Kamilė užsiminė, kad tai būtų puikus būdas išsiaiškinti, ar ilgalaikė mūsų draugystė įmanoma. Visiškai su ja sutinku, kadangi iššūkiai, sunkumai ir nuovargis geriausiai patikrina santykių tvirtumą“, – tvirtino pašnekovas.
Įspūdingiausia patirtis – Irane
Kelyje jiedu jau penkis mėnesius. Per tą laiką spėjo aplankyti nemažai šalių. Abu sako, kad labiausiai laukė kelionės į Iraną ir Nepalą.
„Irane praleidome visą mėnesį ir buvome teisūs manydami, kad ten sutiksime pačius šilčiausius žmones ir patirsime įsimintiniausių nuotykių. Šiuo metu esame Nepale ir ketiname dvi savaites savanoriauti viename iš Nepalo kaimų bendruomenės ūkyje bei mokykloje“, – pasakojo Tautvydas.
Nepale lietuviai suprato, kad iš šios šalies išvyks kitokie nei atvyko. „Nepalas – viena neturtingiausių šalių pasaulyje. Sunkiai įsivaizduojamas žmonių vargas pradžioje šokiravo, bet laikui bėgant supratome, kad šie žmonės kitaip supranta turtą ir gyvenimo džiaugsmą. Čia sutikome pačius skurdžiausius žmones, kurie tuo pačiu buvo ir patys laimingiausi“, – apie kelionės atradimus pasakojo keliautojai.
Abu jie ne kartą minėjo, kad keliaudami stengiasi vengti lankytinų vietų. Priešingai – įdomiausios jiems turistų neišmindžiotos vietos ir jų dėmesio (ir pinigų) neišvarginti vietiniai.
„Norime patvirtinti arba paneigti stereotipus apie tuos kraštus. Pavyzdžiui, apie Iraną girdėjome daugiausiai klaidingų stereotipų. Savo internetiniame dienoraštyje šimtą kartą kartojome ir dar tūkstančius kartų pakartosim, kad Iranas nuostabi šalis su šilčiausiais mūsų sutiktais žmonėmis. Tie žmonės myli savo svečius beveik taip kaip savo šeimos narius, o jų kultūra viena seniausių ir turtingiausių pasaulyje.
Istorijos vingiai taip susiklostė, kad jiems sunku atvykti ir papasakoti apie save į vakarų pasaulį – daug sunkiau nei mums nuvykti pas juos, todėl mitai ir stereotipai užgožia teisybę, bet vieną dieną tos durys prasivers ir pamatysime, kokie jie darbštūs, išmintingi ir mylintys žmonės“, – kalbėjo Tautvydas.
Mėnesį viešėdami Irane viešbutyje nakvojome tik keturias naktis. Visą kitą laiką praleidome arba kitų keliautojų, arba atsitiktinai sutiktų žmonių namuose.
Savo žodžius jis patvirtino pavyzdžiu: „Mėnesį viešėdami Irane viešbutyje nakvojome tik keturias naktis. Visą kitą laiką praleidome arba kitų keliautojų, arba atsitiktinai sutiktų žmonių namuose.
Irane nėra galimybės naudotis kredito kortelėmis – būtina turėti grynųjų pinigų. Dėl kelių nenumatytų atsitikimų per kelias pirmąsias kelionių Irane dienas išleidome daugiau nei pusę biudžeto, o praėjus dviems savaitėms teturėjome mažiau nei 60 eurų, su kuriais išsivertėme likusias dvi savaites. Tai buvo įmanoma tik nuostabių Irano žmonių dėka“.
Pirmąsias tris savaites lietuviai pakeleivingais automobiliais keliavo po Europą ir aplankė Lenkiją, Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją. Vėliau beveik mėnesį laiko keliavo po Turkiją ir Gruziją. O paskutinį mėnesį praleido jau minėtame Irane.
„Šiuo metu esame Nepale, kur aptarinėjame kelionės planus. Greičiausiai skrisime į Tailandą, iš kurio sausuma keliausime į Mianmarą, grįšime į Tailandą, pasiekę Malaiziją ar Singapūrą kelsimės į Australiją. Tolesnių planų dar neturime“, – sakė lietuviai.
Gyvenimo mokytojai – sutikti žmonės
Kalbėdami apie įsimintiniausius kelionės momentus jiedu pabrėžia, kad svarbiau už vietas, miestus, valstybes ar objektus jiems buvo sutikti žmonės.
„Įsimintiniausios akimirkos susijusios su atsitiktinai sutiktais ir mums padėti pasisiūliusiais žmonėmis. Vengrijoje sutikome daktarą Žiroš Ištwan, kuris pakvietė mus praleisti su juo ir jo artimaisiais net tris įsimintinas dienas.
Bulgarijoje mus vakarieniaujančius degalinėje užkalbinęs darbuotojas per penkias artimiausias minutes suorganizavo nakvynės vietą pas savo bičiulį Džeimsą – keliautoją, apkeliavusį visą pasaulį.
Turkijoje susipažinome su Farzadu – vaikinu, kilusiu iš Irano. Farzado namuose apsistoti ketinome tik dvi dienas, bet viešėjome net aštuonias ir neatsistebėjome, kur riba iraniečių svetingumui. Vaikinas vis sakydavo: „Poryt planuojame iškylą su draugais – jūs negalite išvykti… Rytoj atvyksta mano pusseserė – galbūt poryt galėsite išvykti… Rytoj mano draugas kviečia mus visus į svečius – jūs negalite išvykti…“.
Dar vienas žmogus nustebino mus Agri mieste. Mokėdamas vos kelis angliškus žodžius jis priėjo iškart – vos pamatęs du pavargusius keliautojus, sukančius galvą dėl būsimos nakvynės vietos ir pakvietė į svečius, pamaitino.
Gruzijoje susipažinome su keliais atostogaujančiais vyrais iš Irano, kurie pakvietė mus apsistoti jų viešbučio kambaryje. Maža to, atvykę į Irano sostinę Teheraną praleidome jų ir jų artimųjų namuose dar kelias dienas.
Religingiausiame Irano mieste Qom parke sutikome Sayedą – vieno iš Paryžiaus universitetų dėstytoją, į Iraną grįžusį aplankyti savo brolių. Buvome pakviesti praleisti tris dienas su juo ir dviem jo broliais. Tokių netikėtų malonių nuotykių patyrėme daugybę“, – vieną po kito įsimintinus susitikimus prisiminė lietuviai.
Akivaizdu, kad Iranas jiems kol kas paliko didžiausią įspūdį. „Aplankėme beveik visus svarbiausius Irano miestus: Tabrizą, Zanjaną, žymųjį miestelį ant kalno šlaito Masuleh, sostinę Teheraną, religingiausią Irano miestą Qomą, žiloje senovėje įkurtą Kašaną, turistų lankomiausius miestus Isfahaną ir Širazą, buvusią Persijos imperijos sostinę Persepolį bei ištisus metus svilinančiu karščiu alsuojantį miestą Persijos įlankos pakrantėje – Bušerą.
Pasikartosiu, kad be įspūdingos persų architektūros Irane labiausiai sužavėjo beribis žmonių svetingumas ir draugiškumas. Iraniečiai sako: „Svečias yra Dievo draugas. Jei priimi svečią į namus, su juo ateis ir Dievas“. Matydami mūsų susižavėjimą jų papročiais jie atsako: „Kitaip ir būti negali. Mūsų civilizacija seniausia pasaulį. Turime rodyti pavyzdį kitiems“, – pasakojo Tautvydas.
Juos pakerėjo ir Irano gamta, kuri be galo įvairi – nuo žaliuojančių kalnų iki karščiausios pasaulyje dykumos.
„Irano centre plyti Luto dykuma – karščiausia vieta žemėje, kurioje užfiksuotas karščio rekordas +70,7 °C. Didžiąją šalies dalį dengia negyvi kalnai, bet šiaurinėje Irano dalyje per amžius rymo kerintys žaliuojantys kalnai. Vizito Irane pradžioje tris dienas praleidome Irano šiaurėje kartu 12 jaunuolių iš viso Irano ir dviem keliautojais iš Šveicarijos ir Kuveito. Vieną dieną praleidome aukštai kalnuose virš debesų. Tai buvo viena įsimintiniausių dienų mūsų gyvenime“, – sakė Kamilė.
Keliauja patogiai ir pigiai
Keliaudami jie stengiasi nevaržyti savęs. Vis dėlto kai kurių dalykų laikosi – dieną pora stengiasi pradėti anksti. Tačiau, jei jaučiasi pavargę, savęs nespaudžia – ilsisi.
„Su savimi turime vieną nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo dalinamės. Vakarais Kamilė redaguoja nuotraukas ir filmuotą medžiagą, o jai einant miegoti keliuosi aš ir rašau straipsnius mūsų internetiniam dienoraščiui“, – pasakojo Tautvydas.
Europoje jiedu beveik visas naktis nakvojo palapinėje. Azijoje žmonės daug svetingesni, todėl, pasak Tautvydo, palapinėje neteko nakvoti „nuo Gruzijos laikų“.
Anot keliautojų, labai dažnai pavyksta rasti nakvynę Couchsurfing.com svetainėje. Dažniausiai į namus priima tokie patys keliautojai kaip ir jie. Anot lietuvių, tai puikus būdas susipažinti su svečių kraštų žmonėmis, sužinoti apie jų kultūrą.
„Viešėdami Nepale daugiausiai nakvojame svečių namuose. Priežastis paprasta – pigiausio kambario kaina nakčiai vos 3 ar 4 doleriai nakčiai. Artimiausias dvi savaites savanoriaudami atokiame Nepalo kaime mainais gausime nakvynę ir maitinimą kelis kartus per dieną“, – pasakojo lietuvis.
Jis pasakojo, kad stengiasi pirkti kuo pigesnį maistą – dažniausiai ieškoproduktų, kurie pigiausi konkrečiame krašte. Pavyzdžiui, Turkijoje buvo pigūs vaisiai, Gruzijoje daržovės ir t.t.
„Patiekalus gaminame pačiais įvairiausiais būdais: kartais ant laužo, dažnai maistu pavaišina mus priimantys nakvynei namų šeimininkai. Pastarąsias dvi savaites gaminame naudodami kelioninius dujų balionėlius“, – apie buitį pasakojo keliautojas.
Tiek Tautvydas, tiek Kamilė sakė, jog labai į priekį savo kelionės neplanuoja:
„Konkrečius planus dažniausiai kuriame tik kitai dienai. Toks keliavimo būdas pats pigiausias. Svarbu nepraleisti pasitaikiusių galimybių. Jei jaučiamės stiprūs – stengiamės per dieną nukeliauti ar pamatyti kuo daugiau. Jei esame pavargę – sustojame dienai ar dviems pailsėti“.
Kai leidiesi į tokią ilgą kelionę, nori ar nenori turi galvoti apie pinigus. Tačiau Tautvydas sakė, jog tikslaus kelionės biudžeto jiedu neturi.
„Tiesiog stengiamės išleisti kuo mažiau ir kol kas tai puikiai sekasi. Europoje su 300 eurų išsivertėme dviese. Daugiausiai kainuoja vizos ir (jei tokių prireikia) lėktuvo bilietai. Faktas, kad pasibaigus santaupoms vis tiek tektų kažkaip ieškoti išeities iš padėties. Pinigų metų trukmės kelionei reikia daug, bet nebūtina pradėti kelionę sukaupus tam tikrą sumą. Galima susiplanuoti trumpas darbo pertraukas, šalyse, kur tai įmanoma, ar ieškoti alternatyvių pasipelnymo šaltinių, suderinamų su kelionėmis“, – patarimais dalinosi keliautojas.
Vienas iš būdų, kuriuo pasinaudojo ir jis su Kamile, – savanorystė. „Labai daug šalių turi savanorystės programas, kurios leidžia už kelias darbo valandas per dieną gauti nakvynę ir maisto, tuo pačiu susipažįstant su vietine kultūra. Kelionės kaina labai priklauso nuo to, kiek esate pasiryžę paaukoti komforto ir įdėti pastangų“, – sakė Tautvydas.
Artimiausia kita šalis, į kurią pora vyks iš Nepalo – Tailandas. Iš ten sausuma keliaus į Mianmarą, po to – grįš į Tailandą ir pasiekę Malaiziją ar Singapūrą kelsis į Australiją.
„Į kurį žemyną vyksime aplankę Australiją dar nenusprendėme. Ieškosime ekonomiškiausio varianto“, – sako abu.
Judviejų kelionių įspūdžiai sugula internetinį dienoraštį „Invisusmundi – neatrastas pasaulis“. Kviečiame užsukti į jį.
