Į ilgą kelionę besiruošiantys draugai – inžinierius V.Žotkevičius ir gydytojas rezidentas, kardiologas G.Brazaitis turi ir dar vieną tikslą – norėtų, kad jų žygis paskatintų sveiką lietuvių gyvenseną.
Dėliodami maršrutą vaikinai stengėsi į jį įtraukti ir turistines vietoves, kuriose turėtų progą apžiūrėti istorines Italijos vertybes, taip pat dalis maršruto drieksis Giro de Italija varžybų trasomis.
„Norime patys įvertinti daugelio giriamus dviračių takus ir kelius Italijoje, taip pat skatinti susisiekimą dviračiais Lietuvoje“, – sakė dviratininkai.
Pasaulis platus ir jis neturėtų apsiriboti tik tavo ir kaimyno kiemu, sako keliautojai.
Pasak jų, kol kas tik nedaugelis lietuvių keliauja dviračiais ne tik laisvalaikiu, bet ir kaip kasdiene transporto priemone.
„Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės vengia važinėti dviračiais, tai baimė, kad juos gali partrenkti. Jie sėda į savo automobilius ir vis tiek padaro avarijas.
Visuomenėje susiformavo nesaugumas. Mes norėtumėme įrodyti, kad dviračiais važiuoti saugu. Juk šia transporto priemone galima keliauti, kaip ir automobiliu, įveikiant tuos pačius atstumus tik sutaupant degalų“, – įsitikinęs G.Brazaitis.
Tiek jis, tiek V.Žotkevičius dviračiais važinėja nuolat. „Gal tik tuomet, kai būna storas sniego sluoksnis, važiuojame ne dviračiu“, – tikino pašnekovai.
Jei vienas jų šūkis būtų už saugų eismą keliuose, tai kitas – nebijoti iššūkių. Pasak keliautojų, žmonės turėtų suprasti, kad reikia norėti ir daryti daugiau, o ne sėdėti užsidarius namuose. Pasaulis platus ir jis neturėtų apsiriboti tik tavo ir kaimyno kiemu, sako keliautojai.
Du draugai pasirinko kelionę Italijoje, manydami, kad tai labai geras pavyzdys Lietuvai.
„Mums labai įdomi šalies kultūra, ten vyksta nemažai varžybų. Anksčiau nesame ten buvę“, – kalbėjo vaikinai. Italijoje, anot jų, kitokia nei Lietuvoje dviračių kultūra ir rinka – būtent čia daug pasaulinio lygio dviračių sporto atstovų treniruojasi, čia rengiamos ir garsiosios Giro de Italia varžybos.
Didžiausi iššūkiai – važiavimas dideliame aukštyje ir karštis
Į kelionę lietuviai išvyksta liepos 30-ąją ir keliaus iki rugpjūčio 31 d.
„Kelionę pradėsime nuo Bergamo ir darysime lanką pro Veneciją. Pirmoji kelionės dalis bus Italijos Alpėse. Vėliau keliausime į Genują ir nuo ten leisimės į pietus, vakarinę pakrantę. Vakarinė Italijos pakrantė žymiai turtingesnė ir turi labai daug lankytinų vietų, tokių kaip Pizos bokštas, Roma, Neapolis, Vezuvijus, Pompėja. Kelionę užbaigsime Sicilijoje, kiek galima aukščiau iki viršaus bandysime užkilti į Etną. Žinoma, užsuksime į Palermą ir galiausiai pasieksime miestą Trapani, iš kur skrisime namo“, – kelionės maršrutą nupasakojo G.Brazaitis.
Pasak vaikinų, vakarinėje dalyje daugiau dviračių sporto entuziastų ir infrastruktūra labiau išvystyta. Tad keliauti dviračiais čia nebus sunku. Kur kas didesnis iššūkis bus karštis.
„Tokiomis sąlygomis, kuriomis mes keliausime, svarbiausia sveikata. Kai mes keliausime, Italijoje bus virš 30 laipsnių karščio ir daug saulėtų dienų, tad bus be galo svarbu palaikyti sveiką organizmą ir vartoti daug skysčių, kad nedehidratuotume“, – sakė G.Brazaitis.
Tai bus ypač svarbu esant dideliame aukštyje – dalis maršruto drieksis kalnuose. Tai bus pirmas kartas abiems dviratininkams iš Lietuvos. Tad prognozuoti, kaip jausis ten, jie negali. Vis dėlto tikisi, kad pavyks keliauti laikantis maršruto.
Prieš kelionę vaikinai apsirūpino tvarkinga ir ryškia apranga – tai leis būti pastebimiems kelyje kitų vairuotojų. Savaime aišku, galvas saugos šalmai – tai būtina apsauga nuo galimų traumų.
Aš dviračiu važinėju visus metus, net kai yra sniego, ledo. Manau, kad sniegą, ledą reikia priimti kaip iššūkį. Kiti žmonės gal sakytų, kad nukrisi, prasiskelsi galvą ar dar ką nors, bet patys rūko ir svaiginasi alkoholiu. O jis – pavojingesnis nei važinėjimas dviračiu.
„Leidžiantis į tokias keliones, žinoma, reikia tobulos dviračių techninės būklės, tad tam skyrėme labai daug laiko ir finansų“, – neslėpė G.Brazaitis.
Jo bendražygis V.Žotkevičius pridūrė, kad keliaujant visą mėnesį greičiausiai nepavyks išvengti ir psichologinių iššūkių. Pasak jo, pusiaukelėje gali įvykti psichologinis lūžis – kai apims nuovargis, gali apimti ir dvejonės. „Tai bus iššūkis“, – sakė pašnekovas.
Savo fizinėmis jėgomis vaikinai neabejoja – abu jie šiuo sportu užsiima jau nemažai metų, jau leidosi ir į ilgas keliones, tad žygiui Italijoje jaučiasi pasiruošę.
„Aš dviračiu važinėju visus metus, net kai yra sniego, ledo. Manau, kad visus trūkumus (sniegą, ledą ir pan.) priimti kaip iššūkį. Kiti žmonės gal sakytų, kad nukrisi, prasiskelsi galvą ar dar ką nors, bet patys rūko ir svaiginasi alkoholiu.
Jie kažkaip pamiršta, kad nuo to ir plaučių vėžiu galima susirgti ir kitaip sveikatai pakenkti“, – savo gyvenimo filosofiją dėstė medicinos mokslus baigęs ir kardiologu dirbantis G.Brazaitis.
Ruošėsi beveik metus
Nepaisant to, kad nuolat važinėja dviračiais, šiai kelionei dviratininkai ruošėsi iš anksto.
„Mes jau nuo 2015 m. rugsėjo apmąstydavome maršrutus ir vieną jų esame sugalvoję tokį, koks jau yra sukurtas Giro de Italia. Nekopijavome, o patys išsirinkome geriausias ir įdomiausias vietas. Manau, kad mūsų kelionė pranoks visus kitus žygius, nes pasirinkome tikrai įspūdingą, sudėtingą maršrutą ir įveiksime didelį atstumą“, – kalbėjo vienas iš dviratininkų.
Paklausti apie finansus, draugai tikino, kad, jei keliautų pirmą kartą, išlaidos būtų kosminės. Tačiau kadangi per metus, kai važinėja dviračiais, susirinko beveik viską, ko reikia ilgiems žygiams dviračiais, susiruošti kelionei po Italiją nereikėjo daug pinigų.
„Aš išleidau daugiau, nes nusprendžiau atnaujinti visą savo hibridinį dviratį. Nors mieste su juo važinėtis buvo galima, bet tam, kad įveiktum virš 3000 kilometrų, reikėjo atnaujinti. Tam skyriau 310 eurų“, – pasakojo G.Brazaitis.
Per dieną jie tikisi numinti apie 120 kilometrų ir pasilikti laisvo laiko, kad galėtų pasidomėti Italijos kultūra, pasigrožėti vietovėmis. Vaikinai jau yra nusipirkę atgalinius bilietus, tad įveikti visą maršrutą privalo laiku.
Nors lankysis turistinėse vietose, išlaidauti jose neketina – nakvoti jie įpratę laukinėje gamtoje. Tai išduoda net jų – kaip keliautojų poros – pavadinimas „Survivalbiketours“.
„Visada nakvojame palapinėje, maudysimės kalnų upėse ir pan. Mes žinome, kad įmanoma keliauti netgi neturint maisto kuprinėje, bet savo maisto mes vešimės. Žinoma, į miestus mes užsuksime, bet nesinaudosime viešbučiais“, – sakė G.Brazaitis.
Papildyti maisto atsargas jie žada pakelės parduotuvėse. „Turėsime jas pasiekti laiku, kadangi žinome, jog Italijoje parduotuvių darbo laikas trumpesnis nei pas mus“, – apie iš anksto apgalvotas keliones detales pasakojo kauniečiai.
Vandens jie neketina pirkti – gers kalnų upių ir miesto geriamojo vandens šaltinėlių vandenį. Blogiausiu atveju – degalinėse iš čiaupo.
„Tai dar viena mūsų su Gediminu tradicija – nepirk vandens. Juk aplink visur jo yra. Man keliaujant dar nebuvo nė vieno žmogaus, kuris būtų atsisakęs duoti vandens“, – sakė V.Žotkevičius.
Tai jau ne pirma ilga ir sudėtinga dviratininkų kelionė. Kartu vaikinai jau buvo suorganizavę išvyką į Alandų salas. Nuo Kauno vyko į Taliną ir vėliau keltu kėlėsi į salas, kurių kiekvieną apvažiavo dviračiais. Tą kartą jie įveikė virš tūkstančio kilometrų.
Sekti naujausią draugų kelionę galima socialiniame tinkle „Facebook“.
