Dviračiais keliavimą pamėgusio R.Liutikos teigimu, tai bus pati sudėtingiausia kelionė per jo gyvenimą. Kelionės metu porą savaičių grupė praleis visiškai negyvenamose Bolivijos vietovėse.
Prieš kone porą dešimtmečių R.Liutika vyko į fiziko Sigito Kučo bei jo keleto bendraminčių, keliavusių dviračiais aplink pasaulį, sutikimą. Keliautojus pasitiko apie pusantro šimto smalsuolių. R.Liutikai tai paliko didžiulį įspūdį, ypač tai, jog kelionės atveria beribius pažinčių su kitais žmonėmis horizontus. Netrukus jis prisijungė prie „Baltic Cycle“ įkurto judėjimo „Bicycle.lt“ ir jau porą dešimtmečių kasmet leidžiasi į keliones dviračiais po įvairiausias pasaulio šalis.
„Man taip patiko tas supratimas, kad tokiose kelionėse su tiek daug žmonių gali pažindintis. Prie mūsų prisijungia žmonės iš įvairių šalių. Kai keliavome po Vidurinę Aziją į Kiniją, iki Pekino, buvo 15 šalių atstovai: škotas, suomis, vokiečiai, amerikonai, zelandiečiai. Daugelį jų vasarą pamatysime čia, pas mus, šimtmečio kelionėje po Baltijos šalis. Dviratis yra idealus kelionės variantas. Tai galimybė pažinti šalį ne pro mašinos langą, o dviračiu, gyvai. Tai visiškai kitoks keliavimas“, – sako R.Liutika, numynęs dešimtis tūkstančių kilometrų ir dovana laikantis neįkainojamus vaizdus, nepasiekiamus automobiliais.
Europoje jau beveik nelikę šalių, kur R.Liutika su bendraminčiais nebūtų mynęs dviračio, išmaišyta ir Vidurinė Azija, pernai grupelė mynė Vietnamo ir Kambodžos keliais. Pastaraisiais metais kelionės nusidriekė ir Pietų Amerikoje. Jau vasario 19-ąją penkiolika keliautojų grįžta į šį žemyną ir pradės kelionę dviračiais po Boliviją. Į Lietuvą grupė grįš Šv. Velykoms.
„Keliaujame kasmet – viena kelionė žieminė, kita – vasarinė. Vasarą, šimtmečio proga, vyks kelionė po Lietuvą, Latviją ir Estiją. Prisijungs ir daug užsieniečių. Prie kelionių gali prisijungti visi norintys, gali minti ne visą atstumą, prisijungia, kada nori ir kur nori, visa informacija skelbiama „Bicycle.lt“, ir norintys gali keliauti kartu“, – sakė R.Liutika, netrukus išvyksiantis į, kaip pats sako, pačią sudėtingiausią savo gyvenime kelionę dviračiais.
Keliaus kalnuose
Prieš porą metų R.Liutika su bendraminčiais leidosi į kelionę po Venesuelą ir Braziliją. Grupę lydėjo iš Lietuvos ten nugabentas automobilis, kuriame sukrautos palapinės bei kelionės reikmenys. Automobilį kitame žemyne palikę keliautojai nusprendė išnaudoti jį ir toliau, tad pasirengė naujam iššūkiui po Pietų Ameriką. Mašina jau laukia grupės Bolivijoje. Keliautojų neišgąsdino net ir šiurpi patirtis, kai Venesueloje jų maršruto vietoje buvo išžudyta 15 auksakasių, nepanorusių susimokėti mafijai. Įveikti uždarytą kelią keliautojams padėjo vietiniai žmonės.
Kelionė po Boliviją suplanuota Andų kalnuose, 4 km aukštyje. Grupė vis tols nuo civilizacijos, kol pasieks Pietų Boliviją, Atakamos dykumą ir dvi savaites praleis vietovėse, kur nėra jokios civilizacijos.
Keliautojų neišgąsdino net ir šiurpi patirtis, kai Venesueloje jų maršruto vietoje buvo išžudyta 15 auksakasių, nepanorusių susimokėti mafijai.
„Pasieksime 4,5 km aukštį, kur nėra jokių miestelių, parduotuvių, nieko. Netoli sienos su Čile, prie žalio ežeriuko kopsime į neveikiantį ugnikalnį. Ežeras yra krateryje, tai bene aukščiausioje vietoje pasaulyje esantis ežeras.
Po dviejų dienų pasieksime kitą ugnikalnį, šalia kurio driekiasi aukščiausias pasaulyje kelias visureigiams, net aukštesnis nei Nepale. Būsime 5,8 km aukštyje. Tai didžiulis išbandymas, kuris laukia. Bolivijoje yra labai daug tokių „pasaulyje Nr.1“ – tai aukščiausiai pasaulyje veikianti lynų sistema, kur tarsi vagonėliais kalnuose keliami keleiviai, didžiausias pasaulyje druskožemis, kur šimtus kilometrų vien druska, kaip stiklas. Ruošiamės... Nes bus tokių vaizdų!“ – pasakoja kelionės maršrutą dėliojęs klaipėdietis.
Kasdien po 70 km
Per dieną keliautojai planuoja įveikti po 70 km, iš viso – 1 800 km atstumą. Kaip teigia R.Liutika, kalnais didelių atstumų neįveiksi, tačiau bendrai kiekvienoje kelionėje keliautojai įveikia panašų, apie 2 000 km atstumą.
„Štai Vietname, Kambodžoje buvo daug lygumų, ten gali skristi“, – prisimindamas praėjusių metų egzotišką žygį sako keliautojas, kas rytą sportuojantis – bėgiojantis, minantis dviratį. Jo teigimu, tokiai kelionei specialaus pasiruošimo tikrai nereikia ir prisijungti prie kelionių dviračiais gali kiekvienas, tiesa, žiemos metu svarbu bent mėnesį aktyviau pasportuoti, prajudinti kūną, kad sėdus ant dviračio atrodytų lyg ant jo sėdėjai dar vakar, kitaip itin paskaus keliai, maus kūną ir bus nemalonu. Pats R.Liutika tikina po tokių kelionių grįžtantis pailsėjęs ir dvasiškai pakylėtas.
Nemiegame rytais ilgai. Juk jei naktį leidžiame palapinėje, tai saulei pašvietus 6 ryto jau norisi keltis.
„Nemiegame rytais ilgai. Juk jei naktį leidžiame palapinėje, tai saulei pašvietus 6 ryto jau norisi keltis. Po valandos turime susitikimą, išduodame aprašymus, ką šiandien bus galima matyti, koks maršrutas laukia, kur susitinkame. Kadangi kelionėse dažniausiai būna ir užsieniečių, pristatymas vyksta anglų kalba. Tada išmynę 8 val. ryte, neskubant, kad ir minant lėtai, 15 km/val., per pirmas dvi valandas nuvažiuoji 30 km, pailsi 20 minučių, dar porą valandų ir jau 60 km įveikta. Iki pietų būna viską ir nuvažiuoji. Karštame klimate iki pietų susitvarkome, deginamės, maudomės, ilsimės.
Tokios kelionės – tai smegenų poilsis, kai nieko nereikia galvoti: iš kur pinigai gyvenime randasi, kas yra problemos. Galvoji tik apie tai, kokią vietą šiandien pasieksiu, ką gražaus pamatysiu ir taip mėnesį, pusantro. Grįžtu visiškai pailsėjęs“, – šypsosi R.Liutika.
Keliautojų dalią palengvina grupę lydintis automobilis, kuriame sukrauti būtiniausi daiktai, palapinės, maistas. Mašina gelbsti sulūžus dviračiui ar sunegalavus kuriam keliautojui. Be to, automobilio vairuotojas, pirmasis pasiekęs numatytą dienos susitikimo vietą, parenka, kur grupė nakvos. Jei tai miestelis – viešbutyje, o jei pakeliui driekiasi laukai – suranda tinkamiausią vietą palapinių statymui. Automobilis itin pravers Bolivijoje pasiekus negyvenamas vietoves. Paskutiniame miestelyje jis bus papildytas maisto atsargomis, dujų balionais.
Maitinimu grupės nariai rūpinasi individualiai, tačiau, pasak R.Liutikos, paprastai komanda pagal charakterį, nuotaiką pasiskirsto grupelėmis po du, tris asmenis, kartu mina, rūpinasi maistu.
„Šiemet naujokų irgi turėsime, mačiau ir lenktynininką buvusį, A.Simašką. Visada pasidomiu naujais žmonėmis. Būna vyresnė moteris kartu mina, galvoja, kad visi šokinės aplink ją, tačiau taisyklėse parašyta, kad pasverkite galimybes, pasvarstykite, ar esate mynę, čia pat, Europoje išsibandę, nes svarbu nebūti našta kitiems, o galvoti, kaip kitam padėti.
Viešbutyje išsimaudę vienas kito nepažinome po tiek parų, atšventėme vakare, plekšnojome vienas kitam per petį, jausmas, lyg frontą kartu praėjus.
Šįkart mes visi ruošiamės, aprangas specialias perkame. La Pase gal bus šilčiau, bet gausime lietaus, o kai leisimės į pietus, ten yra dykuma, dienomis iki 10 šilumos, o naktį krinta iki minus 10. Visiškai vasaros nerasime. Egzotika bus akyse, juk startuojame 4 km aukštyje. Pamenu, kai 2010 metais keliavome po Gruziją, Armėniją, Iraną ir Turkiją, lipome į Araratą, 5,1 km aukštyje, jo viršūnė snieguota. Lipant į penktąjį kilometrą vyresniems žmonėms trūko oro, kai kam „dugnus pramušė“, esame tik keliese, kur organizmas nereaguoja į slėgį“, – sako keliautojas.
Kitąmet grupės mintyse tolesnė pažintis su Pietų Amerika. Keliautojai planuoja išnaudoti turimą automobilį ir kelionę tęsti Argentinoje.
Aštuonios paros be dušo
Europoje, sako R.Liutika, belikę vos keletas šalių, kur jis nebūtų mynęs dviračiu, tad kelionės persikėlė už šio žemyno ribų.
„Europoje gal keletas šalių beliko, keliavome po Vidurinę Aziją – Kirgizstanas, Tadžikistanas, labai šauni kelionė buvo... Kaip man patiko! Vykdami į Kiniją iš Kirgizstano vandens buvo tik gėrimui. Buvome suprakaitavę visi, važiavome bekelėmis, apdulkėję, bet laimingi. Akys tik klapsi.
Naktimis būdavo nulis, dieną plius dešimt. Kairėje – Pamyras, dešinėje – Tian Šanis. Paskutinę aštuntąją dieną miegojome esant nuliui laipsnių, o nusileidus prie dykumos Rytų Kinijoje buvo 40 karščio. Viešbutyje išsimaudę vienas kito nepažinome po tiek parų, atšventėme vakare, plekšnojome vienas kitam per petį, jausmas, lyg frontą kartu praėjus“, – kelionių patyrimais dalijosi R.Liutika, kurio šeimos nariai kol kas tokio keliavimo būdo nepamėgo.
Olimpiniai atstumai
Keliautojų galvose nuolat sukasi naujos idėjos, kokią kelionės kryptį pasirinkti kitai kelionei. Idėjas generuoja dviračius pamėgę judėjimo nariai.
„Būna visada rudenį susitikimas. Dabar vyko spalį Gardine. Peržiūrėjome nuotraukas, planavome, kas toliau. Jei turi idėją, gali siūlyti, pavyzdžiui, keliausime į Portugaliją, maršrutas galimas toks ir toks, nuvažiuosime tiek kilometrų, paskiriame laiką ir datas. Kadangi man labai patinka keliones organizuoti, su džiaugsmu tai darau, kuriu. Išsuku gaublį ir žiūriu, kur gi čia dar nusitrenkus“, – juokiasi R.Liutika, užsimindamas, jog keliautojai kas ketverius metus rengia pusės metų olimpinius žygius nuo miesto, kur vyko olimpiada iki miesto, kuriame vyks kita.
2012 metais vyko kelionė iš Pekino į Londoną. Keliautojai vyko per Pietų Korėją, Japoniją, skrido iš Tokijo į Los Andželą, dviračiais perskrodė visą Ameriką iki Niujorko ir lėktuvu pasiekę Airiją nukeliavo iki Londono. Tokiuose žygiuose paprastai keliautojai pasirenka dalį kelionės, nes pusę metų keliauti po pasaulį gali retas.
