Šis mūsų išgalvotas pasakojimas – kiek romantizuotas. Vis dėlto oazės – izoliuotos vietos, esančios dykumose ir pasižyminčios augalija bei vandens versmėmis – kadaise buvo tikras išsigelbėjimas keliaujantiems prekeiviams. Ne veltui dykumų prekybiniai keliai driekdavosi nuo vienos oazės iki kitos. Šį kartą atrinkome kelias dykumų oazes, kurios ne tik gelbsti perkaitusius keliautojus, tačiau ir žavi savo unikaliu grožiu. Susipažinkite!
Sivos oazė, Egiptas
Siva – tai oazė, esanti Egipto vakarinėje dalyje, Libijos dykumoje. Ši oazė – gana didelė, net 80 km ilgio ir 20 km pločio. Tad nenuostabu, jog čia gyvena daugiau nei 30 tūkst. gyventojų. Tai – nuošaliausia Egipto gyvenamoji vietovė.
Oazių gyventojai dažniausiai verčiasi žemdirbyste. Ne išimtis ir Sivos gyventojai, kurių didžiąją dalį sudaro berberai. Pagrindiniai verslai – alyvuogių ir datulių auginimas. Taip pat sėjami javai, sodinami vaismedžiai, auginamos daržovės. Dauguma berberų gyvena moliniuose nameliuose ir praktikuoja tradicinius amatus: puodų lipdybą, krepšių pynimą, gamina papuošalus.
Įdomu tai, jog yra duomenų, kad Sivos oazėje gyventa dar X a. prieš mūsų erą. Vis dėlto sąsajos su Senovės Egiptu neaptinkamos iki pat 26-osios dinastijos valdymo (VII a. prieš mūsų erą). Sivos oazę labiausiai išgarsino dievo Amono orakulas, kuriame, teigiama, buvo palaimintas Aleksandras Didysis. Taigi, kaip supratote, Sivos oazė gali pasigirti ne tik puikiomis gamtinėmis sąlygomis, tačiau ir gilia istorija. Iki šių dienų čia išlikusios orakulo kolonos, Kleopatros baseinai, Romos laikų nekropolis.
Huakačina, Peru
Huakačina – tai oazė, esanti vakarinėje Peru dalyje, vos 5 km atstumu nuo Ikos miesto. Čia įsikūręs nedidelis kaimelis, kuriame gyvena vos daugiau nei 100 žmonių. Taip pat čia telkšo nedidelis, turkio spalvos ežerėlis.
Aplink Huakačinos oazę plyti smėlio kopos, kurios labai primena Šiaurės Afrikos kraštovaizdį. Smėlis dailiai kontrastuoja su oazės žaluma: palmių giraitėmis, išstypusiais eukaliptais, algarobais – gamta čia tikrai užburianti. Ne veltui Huakačina itin pamėgta turistų. Kaimelyje netgi veikia viešbutis ir kita turistinė infrastruktūra. Viena iš populiariausių pramogų – slidinėjimas smėlio kopomis (sandboarding).
Beje, išvertus iš kečujų kalbos, Huakačina reiškia „verkiančią moterį“. Pasak legendos, kadaise po dykumą vaikštinėjo inkų princesė. Rankoje ji laikė dailų veidrodėlį, į kurį karts nuo karto žvilgčiodavo. Tą kartą, kaip ir įprastai, ji pažvelgė į savo veidrodėlį ir nustėro – už nugaros stovėjo vyras. Princesė išsigando, veidrodėlis nukrito ant žemės ir sudužo. Šukės virto Huakačinos ežeru. Princesė leidosi bėgti per dykumą, o jos skraistė vilkosi žeme – taip buvo sukurtos kopos, kurios dabar supa oazę.
Ein Gedi oazė, Izraelis
Ein Gedi – tai nepaprasto grožio oazė, esanti Izraelyje, Judėjo dykumos pakraštyje, vakariniame Negyvosios jūros krante. Oazės kraštovaizdis išties kerinčio grožio, ne veltui čia yra įkurtas nacionalinis parkas. Kriokliai, upeliai, kalvos, žaliuojanti augalija, urvai, kanjonas, čiulbantys paukščiai – pasigėrėti čia tikrai yra kuo. Ein Gedi įvardijama kaip viena iš populiariausių lankytinų vietų visame Izraelyje.
Ein Gedi nacionalinis parkas pritaikytas keliautojų poreikiams. Čia įkurti turistiniai takai, kuriais žygiuojant galima išvysti įspūdingiausius gamtos kūrinius. Jei viešėsite šioje oazėje, rekomenduojame pamatyti visus metus šniokščiantį Davido krioklį, Ein Gedi Pavasarį (tai kalno šlaitas, nuo kurio atsiveria daug augalijos) bei Sausąjį kanjoną.
Livos oazė, JAE
Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Rub El Halio dykumoje, slepiasi dar viena oazė, kuri žinoma Livos vardu. Nuo Persijos įlankos ji nutolusi 100 km atstumu. Įdomu tai, jog pati oazė išsidėsčiusi puslankio forma, maždaug 100 km ruože.
Livos oazėje yra įsikūrę apie 50 kaimelių, kuriuose gyvena maždaug 100 tūkst. gyventojų. Vienas iš pagrindinių verslų – datulių auginimas. Vis dėlto nemažą pajamų dalį atneša ir turizmas. Keliautojai, viešintys Abu Dabio Emyrate, nepraleidžia progos atvykti į žavingąją Livos oazę. Juos domina autentiški nameliai, amatai, ramus ir unikalus vietinių gyventojų būdas. Tai labai kontrastuoja su Abu Dabio miestu ir kitais spindinčiais JAE didmiesčiais bei jų pašėlusiu gyvenimo tempu. Beje, viešint Livos oazės pakraščiuose galima gėrėtis bekrašte dykuma, todėl didelė dalis keliautojų čia atvyksta palydėti saulės.
Pusmėnulio formos ežero oazė, Kinija
Nors didžioji dalis oazių slepiasi Afrikos žemyne bei Artimuosiuose Rytuose, vis dėlto jų galima aptikti ir kituose žemės kampeliuose. Šiame straipsnyje jau aptarėme Pietų Amerikoje esančią Huakačinos oazę, na o dabar siūlome paskaityti apie Azijoje besislepiančią Pusmėnulio formos ežero oazę (Crescent Lake).
Pietiniame Mongolijos ir šiauriniuose Kinijos regionuose driekiasi milžiniška Gobio dykuma. Įdomu tai, jog smėlio plotų šioje dykumoje nėra labai daug – vyrauja akmenuoti paviršiai. Būtent Gobio dykumoje, Kinijos Gansu provincijoje, tyvuliuoja pusmėnulio formos ežeras. Aplink jį auga medžiai, pastatyti keli statiniai. Gaila, tačiau šis ežeras sparčiai nyksta – per paskutinius 30 metų nuo krantų jis atsitraukė net 8 metrus.
Chebikos oazė, Tunisas
Mėgstate žiūrėti filmus? Jei taip, esame tikri, jog Chebikos oazę esate matę. Ši vietovė gali pasigirti unikalia gamta, dėl šios priežasties joje filmuota nemažai filmų, pavyzdžiui, „Anglas ligonis“ arba ketvirtasis „Žvaigždžių karų“ sagos epizodas. Kai kurie „Žvaigždžių karų“ fanai šią oazę šmaikščiai vadina Čiubakos oaze.
Oazė įsikūrusi Tunise, Tozeur provincijoje, Djebel el Negueb kalnų papėdėje. Kraštovaizdis čia išties pribloškiančio grožio: palmių giraitės, ežerai, kriokliai. Čia įsikūrę ir keli berberų kaimeliai, tačiau juose gyvena tik vos daugiau nei 100 žmonių.
Beje, Chebikos oazėje viešintys keliautojai dažnai leidžiasi į žygius po kalnus. Mat nuo jų atsiveria kerintis oazės vaizdas.
Kelionių akademija – ieškantiems egzotinių kelionių.
