Lotosų valgytojų kraštas
Tunisui priklausanti nedidukė sala pagrįstai vadinama šalies perlu – turistų rojumi, vos 514 km² ploto žemės lopinėlis sugeba išlaikyti pavydėtiną turistų populiarumą. O argumentų tam tikrai netrūksta – 25 km pločio ir 22 km į ilgį išsidriekusi sala atostogautojams gali pasiūlyti daugiau nei 100 km nuostabios pakrantės ruožą.
Džerba apipinta ir ne viena gražia legenda, kuri suteikia jai dar stipresnį romantikos prieskonį. Viena iš žymesnių minėta ir Homero „Odisėjoje“. Kūrinyje sala vaizduojama kaip lotosų valgytojų kraštas.
Keliautojus Džerba vilioja ir tobulu oru kone ištisus metus, mat saloje skaičiuojama per 300 saulėtų dienų per metus. Vasarą į salą dažniausiai išsiruošia didžiulio karščio mėgėjai – temperatūra čia šokteli iki 33 ar daugiau laipsnių karščio, o vanduo perkopia 25–27 laipsnių karteles. Auksiniu sezonu Džerboje įvardijamas ruduo. Turistai lepinami lengvesne 24–27 laipsnių šiluma, o jūra dar nespėja atvėsti nuo vasaros sezono. Būtent tuo metu – nuo spalio – į Džerbą imi kilti ir lėktuvai iš Lietuvos. Tiesa, nors ir mažesni turistų srautai, tačiau jie nenutrūksta ir žiemą, kai saloje vyrauja 16–18 laipsnių šiluma, o vandens temperatūra primena vasarišką Baltiją.
Šurmulingasis Chumt Sukas
Neoficialią Džerbos sostinę Chumt Suką galima drąsiai vadinti salos veidu. Miestas lyg magnetas aplink save sutraukęs visą salos gyvenimą, aplinkinėms teritorijoms palikęs tik kruopelytes. Du trečdaliai salos gyventojų – daugiau nei 80 tūkst. – įsikūrę būtent Chumt Suke.
Įvairialypis miestas tapęs ne tik vietinių gyvenimo, bet ir turizmo sūkuriu. Išraiškingas arabiška architektūra, savitos kultūros kvapas ir skonis įtraukia smalsuolius į nepaprastą klajonę. Pastaroji dažnai prasideda kaip įprasta, atvykus į arabiškų tradicijų šalį – nuo paties miesto širdies, o tai reiškia – turgaus. Vos įžengus pasitinka šviežių prieskonių ir arbatų kvapai, akis lepina ryškių spalvų įvairovė – geltonesnis už geltonumą šafranas, spalvotos drobės ir kilimai su išskirtiniais raštais ir motyvais, vietinių meno dirbiniai, taip pat dažnai labai spalvingi arabiški saldumynai ir … dažnai fone vos girdima, o kartais ir garsesnė iš kokio seno imtuvo sklindanti arabiška melodija.
Tikėtina ne tuščiomis ištrūkusiems iš turgaus vijurko ant romėniško miesto pamatų įkurtas miestas žada pažintį su seniausia pasaulyje Griba sinagoga. Iš išorės pasitinka įprastu Tuniso salai vaizdu – baltumu, persipynusiu ryškiai melsvais akcentais, toks reginys keliautojus Džerboje lydi itin dažnai, įžengus į vidų juntama savita dvasia, pasitinka ryškios arabišką stilių atskleidžiančios detalės. Chumt Suke gausu architektūrinio paveldo – tiek modernių, tiek senųjų laikų mečečių, mieste veikia keli muziejai, o keliautojų dėmesį neretai patraukia ir Borj El K'bir fortas, iškilęs dar 1432 m.
Galiausiai, kaipgi be paprasto ir jaukaus pasivaikščiojimo šurmulingomis Chumt Suko miesto gatvelėmis. Apie įvairiausius keliautojų poreikius ir pomėgius Chumt Suke tikrai pagalvota, kur prisėsti čia ras ir norintys ramiai pagurkšnoti kavos, ir paragauti visiškai tradicinių vietinių patiekalų, ir tiems, kurių tikslas – greitai užkąsti ir vėl šmirinėti po spalvingąjį miestą.
Nuo amfiteatro iki krokodilų
Kaip minėta, Džerba iš tiesų nedidelė, o kas daugeliui ir labai patinka – ne kalnuota. Keliauti po mažąją salelę itin paprasta. Juokaujama, kad jūrą Džerboje galėtum matyti būdamas bet kurioje salos vietoje – užstoti ją galėtų nebent palmė. Vietiniai mėgsta auginti alyvuoges, finikus ir fikusus, taigi žalumos Tuniso turizmo sostinėje tikrai netrūksta.
Nors nemaža dalis keliautojų čia atvyksta tiesiog ramių atostogų – be skubėjimo, be lėkimo ir be įtampos, kelis privalomus pamatyti dalykus užsibrėžti reikėtų. Vienu iš lankomiausių objektų atvykusiems tapęs Džemo amfiteatras – įspūdingas ir puikiai išsilaikęs Romos imperijos palikimas, iškilęs dar 250 m. po Kristaus. Dar iki šiol galima pasivaikščioti po amfiteatro koridorius, menančius ir gladiatorių žingsnius, bei užsilipti į viršų ir bent pabandyti įsivaizduoti kadaise čia vykusias įnirtingas kovas. Džemas laikomas ir vienu vertingiausių iki šių laikų išlikusių pasaulio statinių – įrašytas ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Ne ką mažiau atvykusius į salą suvilioja Džerbos tyrinėjimo parkas. Geresnę pramogą visai šeimai net sunku sugalvoti. Tai galimybė pažinti visokią Džerbą – nuo jos kultūros iki gamtos kontrastų. Parko muziejus salos ir visos Tunos istoriją bei tradicijas paklos lyg ant delno. Tačiau, aišku, vienu didžiausiu parko „kabliukų“ laikomi krokodilai. Didžiulėje fermoje gyvena net 400 Nilo krokodilų, su kuriais turistai kviečiami susipažinti ir išgirsti įdomiausių pasakojimų apie šiuos gyvūnus.
Išprotėjusių romantikų sala
Kur jau kur, bet Džerboje tikrai realu išpildyti dažną romantikų svajonę – palydėti saulę laukiniame paplūdimyje vienu du. Nedidukų pavienių paplūdimių, nusėtų baltu smėliuku ir „saugomų“ vos kelių palmių, šioje nuostabioje saloje rasti sunku nebus. Tačiau šis planas – vienam ar kitam vakarui, vis dėlto daugelis turistų „nusėda“ populiaresniuose ir puikiai turistams pritaikytuose kurortuose.
Norinčių suderinti viską – kelis vakarus praleisti šurmulyje, aktyviame pajūrio miesto gyvenime, o tik kartais šoktelėti į ramesnę vietelę, puikiai tinka Midūnas. Šis linksniuojamas kaip vienas svarbiausių salos kurortų. Puikūs smėlėti Viduržemio jūros paplūdimiai – miestelio vizitinė kortelė. Šiame kurorte sutelktos visos įmanomos turistinės pramogos – nuo vandens pramogų iki naktinių klubų.
Tiesa, įsisukti į spalvingą pramogų ir kurortinio gyvenimo karuselę, jei nėra noro – tikrai nebūtina. Ramybės ieškotojams ilgai sukti galvos, kur prisiglausti, tikrai neteks – oazę jie ras jau visai netoli Midūno įsitaisiusiame Agire. Čia gyvenimo tempas lėtesnis, labiau kvepia tykiomis atostogomis, o vaizdinys – palmė, knyga ir tylus jūros ošimas – iškyla savaime. Ir ta vizija vargu ar kuo nusileidžia įsivaizduojamoms atostogoms Karibuose.
Daugiau informacijos apie keliones rasite čia.
