„Tikėjomės, kad taip nutiks“, – žurnalistams pareiškė bendrovės vadovas Johanas Lundgrenas, paklaustas apie dabartinę bendrovės, kuri dėl COVID-19 nutraukė visus komercinius skrydžius, finansinę būklę.
„Imsimės šios priemonės, nes manome, kad to norėtų klientai“, – pridūrė jis.
„Taip pat bendradarbiausime su institucijomis ir išklausysime klientų nuomonę ir pastabas apie tai, kas, jų manymu, būtų teisingos priemonės“, – pažymėjo J.Lundgrenas.
Daugumoje „easyJet“ orlaivių kiekvienoje eilėje abejose praėjimo pusėse yra po tris vietas.
„Kalbu apie tai kaip apie pradinį etapą“, – pridūrė bendrovės vadovas.
„Niekas nežino, kiek laiko truks šis etapas. Taip pat svarstome įvairias orlaivių dezinfekavimo programas. Konsultuojamės su Europos aviacijos saugumo agentūra (EASA) apie kitas papildomas priemones, kurių galėtume imtis“, – pažymėjo J.Lundgrenas.
„Manau, svarbu, kad klientai suprastų, jog į tai žiūrime labai rimtai, ir kad mūsų didžiausias rūpestis yra klientų ir mūsų darbuotojų gerovė“, – kalbėjo J.Lundgrenas.
J.Lundgrenas savo pranešimą perskaitė po to, kai „easyJet“ pranešė skaičiuojanti, jog per šešis mėnesius iki kovo 31 dienos bendrovės nuostoliai prieš mokesčius sieks nuo 185 iki 205 milijonų svarų (228–252 mln. JAV dolerių).
Visgi tai būtų geresnis rezultatas, nei 275 mln. svarų nuostoliai, užfiksuoti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Minėtą pusmetį bendrovė įgyvendino tokias priemones kaip išlaidų mažinimas, naujos finansinės iniciatyvos ir orlaivių pirkimo atidėjimas.
J.Lundgrenas pažymėjo, kad iki koronaviruso pandemijos „easyJet“ pirmojo fiskalinių metų pusmečio rezultatai buvo „labai stiprūs“.
