 |
| Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Atminimo memorialas Everesto šlaituose dingusiems alpinistams |
Edita Nichols su savo komanda po aklimatizacinio žygio į Šiaurinį balną (7020 m) jau trečią dieną laiką leidžia bazinėje stovykloje. Edita praneša, kad vis dar negali atsidžiaugti poilsiu ir puikiu maistu.
„Tai yra pats sunkiausias visos ekspedicijos etapas – laukimas... Tai yra sunkiausias metas – laukti bazinėje stovykloje. Juolab, kad čia ne baisiai yra ką veikti. Aš, pavyzdžiui, atsivežiau galybę knygų, kurias skaitau. Laukimas ir tas laisvas laikas tik augina nerimą. Tai yra metas, kai žmonės pradeda abejoti savo jėgomis ir galimybe įkopti į viršūnę. Mūsų grupė kol kas yra atsipalaidavusi, daug įtampos aš nejaučiu“, – pranešė Edita.
 |
| Editos Nichols asmeninio archyvo nuotr./Edita aukštutinėje bazinėje stovykloje |
Edita taip pat informavo, kad komandos šerpai jau gabena krovinius iš Šiaurinio balno į aukštesnes stovyklas. Trečiadienį jie krovinius nugabeno į antrą stovyklą, planuojama, kad ketvirtadienį šerpai pasieks ir trečią stovyklą (8300 m). Prieš pat viršūnės šturmą jie dar turėtų sugrįžti poilsio į bazinę stovyklą.
Komandos vadovas Philas Cramptonas toliau nagrinėja orų prognozes ir planuoja tolesnius veiksmus. Jo pečius taip slegia rūpestis dėl komandos krovinius į viršų gabenančių šerpų.
„Mano nuotaika iš esmės yra gera, čia galima daug miegoti. Apetitas geras, kosulys mažėja. Dabar svarbiausia „neperdegti“. Tai nėra lengva, nes turime labai daug laisvo laiko, o gyvenimas bazinėje stovykloje gana vienodas – valgymas, miegas, pasivaikščiojimai, skaitymas ir t.t. Reljefas čia yra labai raižytas, daug dulkių, nuolat pučia vėjas, vakarais atšąla. Šiuo metu man yra svarbiausia išlikti stipriai ir motyvuotai. Kol kas taip ir yra. Deja, mes nežinome, kiek dienų mums dar reikės laukti – savaitę, 10 dienų, o gal daugiau... Mes visi esame Everesto malonėje. Taip pat ir rankose mūsų šerpų, kurie labai sunkiai dirba, kad šis kopimas įvyktų“, – iš Tibeto pranešė Edita.
Žemiau galite peržiūrėti trumpą Philo Cramptono filmuką apie trečiadienio rytą įvykusį komandos pasilinksminimą bazinėje stovykloje.
Savo ambicingą planą pasiekti aukščiausią pasaulio kalną Edita Nichols skiria skurdžiam Afrikos regionui Saheliui. Pavadinusi jį „Everestas Saheliui 2013“ („Everest For Sahel 2013“), Edita tikisi ne tik atkreipti dėmesį į badaujančių šio regiono žmonių problemas, bet ir tikisi surinkti jiems lėšų.
Sahelis – tai regionas Vakarų Afrikoje, apimantis aštuonias valstybes. Maisto krizė kilo po to, kai dėl ypač nepalankių gamtinių sąlygų 2011 m. beveik neužderėjo derlius. Maisto atsargų mažėjimas sukėlė kainas. Daugybė šeimų susidūrė su pavojumi likti visai be maisto.
Pernai su Pasaulio maisto banko programa dirbdama Nigeryje ir iš arti pamačiusi kenčiančius žmones, Edita nusprendė, kad gali pabandyti jiems padėti, gali atkreipti dėmesį į jų problemas, gali bandyti surinkti pinigų jiems. Ji sako, kad pamačius, kaip šie žmonės kenčia, jos gyvenimas pasikeitė.
„Kelionei į Everestą skiriu savo sunkiai uždirbtus ar skolintus pinigus. Visas savo keliones finansuoju pati, kelionėms, taip pat ir šiai, skiriu tik savo asmeninius ar rėmėjų (šios kelionės išlaidas rėmėjai padengia vos 3 proc. – red. past.) pinigus. O visos paaukotos ar žygio metu surinktos lėšos, kurios skiriamos Sahelio žmonėms, patenka ne man, o į Pasaulio maisto banko sąskaitą“, – sako Edita.
Apie Editos žygį į Everestą dviem kalbom (lietuvių ir anglų) nuolat informuoja 15min.lt. Lietuvės žygį galite paremti ir jūs. Jei norite daugiau sužinoti apie paramą, kurią galite suteikti šiai ekspedicijai ir skurdžiam Afrikos regionui Saheliui, spauskite čia.
