Egiptas šalia Zarasų – ar teko girdėti apie šį įdomų kaimą?

Tikriausiai nedaugelis Medumio ir Smėlynės kaimelio gyventojų žino, kad Latvijos–Lietuvos pasienyje kadaise egzistavo didelė gyvenvietė, garsiu pavadinimu – Ėgiptė. Ji atsirado XVI amžiaus pabaigoje netoli Lietuvos sienos, šalia Laukesos ežero. Iš pradžių gyvenvietės pavadinimas buvo Vilkumiests. Vėliau gyvenvietė vadinta Ėgipte.
Ėgiptės liuteronų bažnyčia
Ėgiptės liuteronų bažnyčia / visitdaugavpils.lv

Ėgipte evangelikų liuteronų bendruomenės bažnyčią 1823 m. Vilkumiestyje pradėjo statyti dvarininkas A.Etingenas (Aleksandras von Oettingenas (* 1798; † 1846).

1863 m. buvo pastatytas bažnyčios bokštas. Pirmojo pasaulinio karo metu bokšto viršūnė buvo sugriauta. Bažnyčia nukentėjo ir Antrojo pasaulinio karo metu. Ėgipto evangelikų liuteronų bažnyčia yra buvusiame Ilūkstės rajone, visai netoli Lietuvos Respublikos sienos.

Ėgipto evangelikų liuteronų parapija buvo įkurta 1567 m. vasario 28 d. Kuržemės kunigaikščio įsakymu. Maždaug 1584 m. Ėgiptės parapija jau turėjo savo pastorių. XVI–XVII amžių sandūroje šalia bažnyčios įsikūrė kaimelis. Vilkumiests taip pat yra tikras latviškas parapijos pavadinimas. Ėgiptės parapijoje buvo kelios bažnyčios, iš kurių paskutinė buvo sunaikinta 1812 m. per Prancūzijos karą.

Įdomu tai, kad Ėgiptės evangelikų liuteronų dvasininkai aptarnavo ir Stelmužės bažnyčią. Berkenų šeimos šaltiniai ([Anchor] von Berkenų šeimos istorija nuo XV a. iki šių dienų) mini įdomų faktą:

„Dar šiandien Šteinenzėje (Stelmužėje) stovi XVI a. koplyčia, vadinama Berkenų koplyčia, kurios chore yra keturių dalių švino rėmų langas, kurio dviejose viršutinėse stiklo dalyse pavaizduotas Berkenų herbas. Šioje koplyčioje nuo 1596 m. tarnavo pastorius iš Ėgiptės, gyvenęs kaimyniniame Fiurstenbergų (Fürstenberg) dvare.“ Šis faktas liudija, kad Stelmužės bažnytėlė pastatyta 16 amž. pabaigoje, o ne 17 am. viduryje, kaip buvo minima iki šiol. (Šaltinis Fon Berkenų šeimos istorija nuo XV a. iki šių dienų).

Kalkūnės ir Medumės dvaro šeimininkas Aleksandras von Oettingenas 1823 m. pradėjo statyti mūrinę bažnyčią, kuri 1825 m. buvo pašventinta. Po Pirmojo pasaulinio karo 1930 m. Ėgiptės bažnyčia buvo atkurta. Parapijos žinioje buvo 54 ha ganyklų žemės. 1936 m. Ėgiptės parapija turėjo 50 narių.

Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. Ėgiptės bažnyčia buvo bombarduota ir apgriauta. Po karo kurį laiką dar buvo vedamos pamaldos. Bažnytėlę aptarnavo karo kapelionas Nikolajus Muiznieks. Tačiau labai greitai, sumažėjus parapijos narių skaičiui, valdžia uždraudė teikti pamaldas tiek Ėgipto bažnyčioje, tiek parapijoje. Ėgiptės parapija buvo uždaryta, ir keli parapijos nariai prisijungė prie Birkenelų parapijos. Uždarius Birkenelų parapiją, visi nariai prisijungė prie Daugpilio evangelikų liuteronų bažnyčios.

Uždarius Ėgiptės bažnyčią, pastate buvo įrengtas kolūkio malūnas, kuris veikė varomas elektra. 1979 m. malimas buvo nutrauktas, ir malūnas išardytas. Šiuo metu bažnyčia yra nenaudojama, tuščia ir nykstanti.

Aplink bažnyčią esanti Ėgiptės evangelikų liuteronų kapinaitės apleistos ir apaugusios. Šalia liuteronų kapinių yra Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kapai. Matyti didelio paminklo, kokius vokiečiai statydavo savo karių atminimui, pamatai.

Ėgiptės kapinėse palaidotas Oskaras Svensonas, kuris buvo garsus Latvijos poeto, visuomeninio ir politinio veikėjo (tarpukario laikotarpio Švietimo ministro, kandidato į Latvijos prezidentus) Janio Rainio mokytojas.

Smėlynės kaimelyje šalia Ėgiptės – Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos bažnyčia

Smėlynės parapija yra sena. 1823 m. įrašas parapijos knygoje rašo, kad Smėlynės bažnyčia statyta 1748 m. Seni dokumentai mini ją Zelburgo apskr. Laukesos dvaro pono Gotardo Felkerzamo (P. Foelkersahm) teritorijoje. Jis buvo bažnyčios koliatorius. 1818 m. įrašas inventoriaus knygoje rodo, kad bažnyčios stogas buvo šiaudinis, bet jau kiauras, o sienos apkaltos lentomis, bet jos atkritusios. Parapija tęsėsi nuo Ilukstės iki Zarasų – 2 mylios ir 1 mylia pločio, parapijiečių – 1324. Žymiausi dvarai – Laukesa, Medmuižė, Švilpikai. Pirmoji bažnyčia perkūno sudeginta 1820 m. gegužės 7 d. 1823 m. rugsėjo 9 dieną antroji, Laukesos dvaro lėšomis statyta, bažnyčia.

Ji buvo medinė, sienos iš šakų pintos ir moliu bei kalkėmis apkrėstos, langai iš smulkių stiklų, grindys molinės. Prie bažnyčios buvo medinė, be pamatų klebonija. 1844 m. inventoriaus knygose rašoma, kad prie bažnyčios buvusi biblioteka, kurioje buvo lietuviškų knygų. Bažnyčia turėjo vieną margą žemės, ant kurio stovėjo bažnyčia, klebonija, ūkiniai pastatai ir buvo įrengtos kapinaitės. Po kelių metų bažnyčią sudegino žaibas.

1852 m. gegužės 5 dieną vėl sudarytas komitetas trečios bažnyčios statybai. Buvo rinktos aukos, valdžia skyrė 500 rublių pašalpos. 1854 m. rugsėjo 5 d. buvo pašventinta naujoji bažnyčia. Ji buvo pastatyta arčiau Laukesos ežero. 1895 m. bažnyčią padidino ir pristatė bokštą. 1902 m. grafienei Plater-Zibergienei davus medžiagos, pastatyta medinė klebonija. Smėlynės parapijiečiai buvo įvairiataučiai. 1905 m. žiniomis, pusė parapijiečių buvo lietuviai, kita pusė gudai ir lenkuojantieji. Nelotyniškos pamaldos buvo laikomos vieną sekmadienį, kitą – lenkų. Vaikai buvo mokomi katekizmo iš lietuviškų maldaknygių.

1915 m. klebonijoje buvo įsikūręs vokiečių karinis štabas. Iš klebonijos vokiečiai buvo išsikasę požeminį urvą į savo fronto pozicijas.

Urvo įrengimui ir bunkerių statybai buvo panaudoti sugriautos Smėlynės bažnyčios rąstai. Po l pasaulinio karo klebonijos viename gale buvo įrengta koplyčia. Parapija, Latvijai atidavus jos didesnę dalį, sumažėjo teritorija ir tikinčiųjų skaičiumi, 1944 m. buvo 444 parapijiečiai. Parapija turėjo 14 ha žemės, kurią jai buvo padovanojusi grafienė Plater-Zibergienė, vėliau bolševikai ją nusavino. 1943 m. surašymu parapijoje tikinčiųjų buvo 490. Smėlynėje kunigavo I. Laucevičius, P. Vaitiekūnas, K. Daukša, I. Brazdauskas, J. Čepėnas, I. Vitkus, P. Kuzmickas ir kt.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis