„Sprendimai, leisti žiemos sportą ar ne, priklauso nacionalinei, o ne visos Europos kompetencijai“, – ketvirtadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje kalbėjo EK oficialus atstovas.
Jis citavo ES sveikatos komisarę Stelą Kiriakides, anksčiau perspėjusią, kad pernelyg skubotas ribojančių priemonių koronaviruso plitimui stabdyti atsisakymas gali padidinti COVID-19 naujo protrūkio riziką.
EK atstovas taip pat priminė balandį ES šalims pateiktas EK rekomendacijas dėl laipsniško pasitraukimo iš ribojimo priemonių režimų.
„Visapusiškos strategijos nėra. Reikia pasikliauti mokslu, o ribojančias priemones atšaukinėti atsargiai. Tikslas – per glaudų šalių narių veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą. Tai taikytina... ir dėl žiemos sporto“, – paaiškino EK atstovas.
S. de Keersmaeckeris pridūrė, kad Europos Komisija neteikė konkrečių rekomendacijų būtent dėl slidinėjimo kurortų – jos buvo apie prevencines priemones apskritai, kurių reikia laikytis bet kuriame sektoriuje, atsižvelgiant į kiekvieno jų specifiką.
Tarp kai kurių ES valstybių kilo ginčas dėl slidinėjimo kurortų veiklos pandemijos antrosios bangos sąlygomis. Vokietija pareiškė sieksianti susitarimo su kitomis Bendrijos narėmis iki 2021 metų sausio 10-osios drausti slidinėjimo kurortų veiklą. Pritarimą idėjai atidėti slidinėjimo sezono pradžią išsakė Italija, o Prancūzija pranešė, jog žiemos švenčių laikotarpiu ketina atverti tokius kurortus, bet slidininkų keltuvai liks išjungti. Tuo tarpu Austrija tvirtina, jog žiemos turizmas jos ekonomikai yra gyvybiškai svarbus, todėl slidinėjimo kurortų uždaryti neketina.
