Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 03 17 /17:25

EK pristatė „skiepų pasą“ – keliauti šią vasarą ir vėl būtų paprasta

Trečiadienį Europos Komisija pateikė savo pasiūlymus „skiepų pasui“ – Skaitmeniniam žaliajam pažymėjimui, kuris žmonėms palengvintų keliones ir leistų atsitiesti parklupdytam turizmo sektoriui.

Skaitmeniniame pase būtų pateikiama informacija, ar asmuo yra paskiepytas nuo COVID-19, ar turi susiformavusį imunitetą, ar yra neseniai daręsis testą ir gavęs neigiamą atsakymą, rašo brusselstimes.com.

Diskusijos dėl „skiepų paso“ tarp ES šalių tęsiasi jau seniai. Jo svarbą ir būtinybę paskubėti su tokio sertifikato įteisinimu ypač akcentuoja pietų Europos šalys, kurios priklauso nuo turizmo ir ruošiasi šios vasaros sezonui.

Visgi baimintasi diskriminacijos – kad negalintiems ar nenorintiems skiepytis žmonėms nebūtų apribotos judėjimo teisės. Panašu, kad išeitis rasta – sertifikate bus informacija ne tik apie skiepą, bet ir apie pasidarytą COVID-19 testą.

Toks dokumentas būtų nemokamas visiems ES valstybių piliečiams, jeigu pritartų Europos Parlamentas ir visos šalys, jis įsigaliotų nuo birželio mėnesio.

„Su sparčiomis procedūromis „skaitmeninis žaliasis pažymėjimas“ galėtų pradėti veikti birželį, vėliausiai – liepos mėnesį“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.

„Tai nėra bilietas laisvai keliauti, susijęs tik su pasiskiepijimu, nes tai būtų diskriminacija, nes ne visi gali būti paskiepyti. Ką Komisija siūlo, kad jis būtų naudojama kaip įrodymas apie persirgimą ar gautą neigiamą testo rezultatą. Iš esmės, pagrindinė „skaitmeninio žaliojo pažymėjimo“ žinutė – asmuo nėra COVID-19 nešiotojas“, – kalbėjo Komisijos atstovas.

Toks dokumentas būtų nemokamas visiems ES valstybių piliečiams.

Kelios Europos valstybės jau yra pradėjusios kurti savus sertifikatus, tačiau EK pasiūlymas garantuos, kad visi jie būtų tarpusavyje suderinti. Tą dar praėjusį mėnesį pabrėžė Ursula von der Leyen.

Visa sertifikatams pateikta informacija nebus laikoma kažkokioje centrinėje duombazėje. Kiekviena šalis narė bus atsakinga už reikalingos informacijos suteikimą ir saugojimą – asmens vardo, kokią vakciną jis yra gavęs, skiepo gavimo datos, testų rezultatų, imuniteto.

Dabar dėl šios idėjos toliau spręs Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba.

Kaip teigė V.Sinkevičius, pirminis Komisijos siūlymas, kad paskiepyti ir persirgę žmonės turėtų galimybę nevaržomai keliauti po ES 180 dienų, tačiau prieš kiek laiko turėtų būti atliktas ir gautas neigiamas COVID-19 testo atsakymas – kol kas nenumatyta.

„Scanpix“/AP nuotr./Virginijus Sinkevičius
„Scanpix“/AP nuotr./Virginijus Sinkevičius

„Dėl testo – nėra apibrėžta, tai priklausys nuo šalių narių reikalavimų. Dabar dažniausiai yra ne vėliau nei 72 valandos prieš kelionę. (...) Neabejoju, kad bus sutarta dėl to bendro laiko, greičiausiai tai ir bus ne vėliau nei 72 valandos prieš skrydį“, – kalbėjo jis.

Eurokomisaras akcentavo, kad vieningos taisyklės Bendrijoje galios dėl tų vakcinų, kurias patvirtino Europos vaistų agentūra. Dėl asmenų, kurie paskiepyti kitomis vakcinomis, pavyzdžiui, „Sputinik V“, sprendimus dėl taikomų ribojimų šalys galės priimti individualiai.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis praėjusią savaitę kalbėdamas apie vadinamąjį COVID-19 imuniteto pasą, sakė, kad Lietuva pritaria šiaip idėjai. Tačiau įgyvendinti tai reikės kiekvienai šaliai atskirai, todėl šiuo metu tam ruošiasi Registrų centras.

Lietuvoje ir valdžia, ir verslas sutinka, kad šis dokumentas leistų ne tik palengvinti keliones, bet ir priimti šalių ūkiui svarbius atlaisvinimus.

Premjerė Ingrida Šimonytė kovo pradžioje teigė, kad dar anksti kalbėti apie Europos Sąjungos (ES) lygmeniu svarstomą „žaliojo paso“ taikymą Lietuvos viduje, kol nėra paskiepyta reikšminga dalis visuomenės. Pasak jos, toks dokumentas galėtų būti daugiau naudojamas kelionėms tarp valstybių.

Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko „žaliojo paso“ idėją, ir sako, kad Lietuva sieks, jog jis apimtų ne tik pasiskiepijusius, bet ir persirgusius žmones. Jo patarėjas Simonas Krėpšta tvirtino, kad priemonė galėtų būti naudinga ir šalies viduje sprendžiant dėl didesnių atlaisvinimų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais