Netempti su savimi maisto pilnų kuprinių, o dalį jo įsigyti iš gyventojų, automobilį išmainyti į visuomeninį transportą, dviratį, žygį pėsčiomis ar vandeniu, klausyti ir uosti gamtą, pajusti etnografinį savitumą. Tokių patarimų knygoje „Keliaukime atsakingai!“ pažeria Baltijos aplinkos forumas (BEF).
Visą knygą galite rasti internete adresu: bef.lt/pr_vartotoju_leidiniai.php.
Maršrutas
Įvertinkite savo galimybes. Norėdami daug aprėpti, didžiumą laiko praleisite kelyje ir atminimui liks tik paskubomis darytos nuotraukos. Judėdami lėtai, geriau pajusite vietos dvasią, kvapus ir garsus, pamatysite vandenį, miškus ir pievas.
Tam neužtenka pamindžikuoti prie informacinio stendo ar užlipti į apžvalgos bokštą. Reikia parymoti patikusioje vietoje, persimesti žodžiu kitu su vietiniais gyventojais, praleisti toje vietoje naktį.
 |
| gamtoje.org |
Lietuva – nedidelis, tačiau įspūdingų gamtos kertelių, piliakalnių, mistinių aukurų, senų medžių, apleistų dvarų, bažnyčių, kitų kultūros ir gamtos objektų turtingas kraštas. BEF kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, valstybinių parkų direkcijomis ir bendrove „Hnit-Baltic“ sukūrė paieškos sistemą (www.maps.lt/keliaujantiemsletai), kur pateikiami žemėlapiai, maršrutų ir lankytinų objektų aprašymai, susiję istoriniai faktai.
Keliavimo būdai
Lietuvos transporto sektoriaus tarša sudaro penktadalį šalies CO2 išmetimų. Vienos 300 km ilgio kelionės automobiliu poveikis klimato kaitai toks pat, kaip pagaminus 165 kWh elektros energijos – tiek vidutinė šeima Lietuvoje suvartoja per mėnesį. Visos kitos transporto priemonės aplinką teršia mažiau nei automobilis. Pavyzdžiui, autobusas kelionės CO2 pėdsaką sumažins beveik tris, elektrinis traukinys – beveik keturis, o dyzelinis – du kartus.
Jei nuspręsite apsistoti sodyboje, atkreipkite dėmesį į šeimininkų santykį su aplinkosauga ir vietos bendruomene.
Traukiniais galima už papildomą mokestį kartu vežtis dviratį, o autobusų vežėjai dviračius dažniausiai veža nemokamai. Jei automobilis neišvengiamas, tuomet kooperuokitės su bendrakeleiviais. Efektyvus būdas sumažinti degalų sąnaudas 15−20 proc. − taupus vairavimas (daugiau – www.ecodriving.lt).
Ką dėti į kuprinę?
Drabužiai. Skandinavai sako: „Nėra blogo oro, tik prasta apranga.“ Tinkamai pasirinkę aprangą, galėsite keliauti įvairiomis oro sąlygomis. Svarbu, kad arčiau kūno esantys drabužiai nekauptų drėgmės. Rinkitės kelionėms pritaikytus apdarus, kurių vidinė dalis sugeria prakaitą, o išorinė drėgmę išskaido. Avalynė turi būti patogi, atspari vandeniui ir su membrana, neleidžiančia kauptis prakaitui. Netinka kojinės vien tik iš medvilnės ar vilnos.
Inventorius. Jei keliaujate retai, neverta pirkti specialaus inventoriaus: kuprinės, palapinės, viryklės, vaikščiojimo lazdų, slidžių, baidarių. Kai kuriuos daiktus galima išsinuomoti ar pasiskolinti. Prietaisams rinkitės pakartotinai pakraunamus elementus (akumuliatorius), galima rasti ir mechaniškai pakraunamų šviestuvų bei kroviklių, naudojančių saulės energiją.
Kosmetika ir higienos priemonės. Imkite biologiškai skaidžias, iš natūralių medžiagų pagamintas kosmetikos ir higienos priemones, ypač jei jos liks gamtoje (šampūną, muilą, tualetinį popierių).
Maistas. Dalį maisto galite įsigyti iš ūkininkų ar kitų gyventojų, paragauti kultūrinio paveldo patiekalų vietos užeigose. Su savimi imkite tiek maisto, kiek suvalgysite, nes gamtoje likučių negalima palikti, kad jų neėstų gyvūnai. Venkite nebūtinų pakuočių, naudokite daugkartinio naudojimo indus.
Nakvynė po stogu
 |
| Gulbės |
Jei nuspręsite apsistoti sodyboje, atkreipkite dėmesį į šeimininkų santykį su aplinkosauga ir vietos bendruomene. Saugomose teritorijose galite rasti specialiai paženklintų kaimo turizmo sodybų, kur laikomasi darnaus vystymosi praktikos:
- taupoma energija (naudojama aukštos energetinio efektyvumo klasės buitinė technika, apšvietimo ir vėdinimo sistemos, didinamas pastatų energetinis efektyvumas, naudojami atsinaujinantys ištekliai);
- skatinamas aplinkai palankus žemės ūkis (svečiai vaišinami vietos gyventojų nedideliuose ūkiuose išaugintais, ekologiškais produktais);
- mažinama atliekų ir skatinamas jų rūšiavimas (vengiama mažų vienkartinių maisto pakuočių ir indų, higienos priemonės kambariuose pateikiamos didelėse pakuotėse, svečiams sudaromos sąlygos rūšiuoti atliekas, organinės atliekos kompostuojamos);
- buityje naudojama mažiau pavojingų cheminių medžiagų;
- skatinamas vietos bendruomenės užimtumas, ekonominė raida ir gyvenimo kokybė (įdarbinami vietos žmonės, perkami vietos gamintojų ar ūkininkų maisto produktai, skatinami tradiciniai amatai, populiarinamos lankytinos vietos);
- skatinamas keliautojų domėjimasis saugomų teritorijų gamtos ir kultūros vertybėmis.
Kaip stovyklauti
Apsistoti nakvynei ir statyti palapines reikėtų tik įrengtose poilsiavietėse. Jei dėl nenumatytų aplinkybių nakvojate tam neskirtoje vietoje, svarbu tinkamai elgtis su ugnimi ir sutvarkyti stovyklavietę: surinkti atliekas, laužavietę užgesinti ir uždengti velėna.
Deginti atliekų lauže nepatartina (nebent nedažytą popierių), nes taip į aplinką išsiskiria pavojingi cheminiai junginiai. Atliekas reikėtų išrūšiuoti ir pasiimti su savimi, todėl iš anksto pasirūpinkite šiukšlių maišais. Nepatingėkite surinkti ir kitų paliktas šiukšles. Net jei stovyklavietėje ir įrengtos šiukšliadėžės, šiukšles geriau nuvežti iki konteinerio – jie ištuštinami dažniau.
Prauskitės ir plaukite indus atskirame inde, o nešvarų vandenį išpilkite sausose vietose, atokiau nuo vandens telkinio. Gamtinius reikalus atlikite iškastoje duobelėje ir ją užžerkite žemėmis.
Gamtoje esame svečiai, todėl turime taikytis prie šeimininkų. Šūkavimas ar muzika trikdo tiek gyvūnus (ypač paukščius), tiek kitus keliautojus.
Žaliojo turizmo lyderiai
Kokios ekoturizmo perspektyvos? Ar ši sritis turi ateitį? Įžvalgūs verslininkai sako, kad turi. Eko viešbučius kuria netgi tokie megatinklai kaip „Hilton“. Tiesa, pastaruoju metu tai tapo madinga, tad po ekoturizmo ženklu slypi ir nemažai spekuliacijų.
 |
| 123rf.com nuotr./Gamtos išdaigos – rožiniai pasaulio ežerai |
Tačiau atsiranda ir nuoširdžių propaguotojų. Tarp lyderių šioje srityje įvardijamos tokios šalys kaip Kenija ir Kosta Rika. Pastarojoje vienas po kito dygsta žalieji viešbučiai, lodžijos, steigiamos įvairiausios ekoturizmo paslaugas teikiančios įstaigos, siūlančios aplinkai draugiškais būdais puikiai leisti laiką laukinėje gamtoje ir pan.
Ekologinėms turizmo idėjoms neabejinga ir kita Centrinės Amerikos šalis Meksika. Joje ypač garsėja viešbutis „Centro Ecologico Sian Ka'an“, įsikūręs Karibų jūros pakrantėje. Šis viešbutis siūlo turistams apsigyventi nameliuose, pastatytuose iš natūralių medžiagų, patiekalai čia gaminami iš ekologiškų produktų. Veiksmingai naudojami atsinaujinantys gamtos ištekliai: lietaus vanduo, saulės bei vėjo energija. Pajamos, gaunamos iš turizmo, skiriamos Sian Kaano biosferos rezervatui.
Ne mažiau įspūdingas ir Pietų Amerikoje plytinčios Čilės nacionaliniame parke Tores del Painė įgyvendintas projektas „Ecocamp Patagonia“. Šioje ekologiškoje įspūdingos gamtos prieglobstyje įsikūrusioje stovykloje galima apsigyventi nameliuose, sukurtuose pagal jau baigiančių išnykti čiabuvių jurtų pavyzdį. Namelių stogai yra stumdomi, tad vakare prigulus galima grožėtis danguje žybsinčiomis žvaigždėmis.
