Gana ilgą laiką prie pagrindinių kelių į miestą buvo statomos koplytėlės (dažnai ir smuklės), kuriose to meto keliautojai galėjo trumpam sustoti ir pailsėję vėl leistis į kelią. XX a. pr. tokių paminklų buvo gana daug, prie kai kurių gatvių – net po kelis, tačiau pokariu, deja, dauguma jų buvo sunaikinta.
Šiandien dar galima išvysti buvusioje „Pohuliankoje“ statytą Šv. Jackaus koplytėlę (J.Basanavičiaus g.), už kurios plytėjo svarbūs traktai (keliai – red. past.) į Trakus, Kauną, Gardiną, mažiau žinomą Švč. Mergelės Marijos koplytėlę Liepkalnio g. (šalia senųjų kelių į Minską, Ašmeną, Medininkus) bei koplytstulpį Naujininkuose, jau minėtoje S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje.
Nors skirtingi šaltiniai nurodo skirtingas datas, bet pastarasis, ko gero, čia stovi nuo XIX a. I pusės. Tai, kad prie koplytstulpio Naujininkuose kadaise ėjo svarbus traktas, šiandien sunku patikėti – jį apsupę raudoni devynaukščiai bendrabučiai, o gatvė labiau primena akligatvį ar pėsčiųjų taką. Vis dėlto istorinių žemėlapių analizė ir kai kurios smulkios detalės leidžia teigti, kad seno kelio šioje vietoje būta.
Pirmiausiai, žvilgtelkime į 1840 m. planą, kuriame matyti ištįsusi dabartinė Šv. Stepono g., prasidedanti ties Rūdninkų vartais ir toliau keliaujanti pietų kryptimi pro Šv. Stepono bažnyčią. Abipus šio trakto buvo nemažai pastatų, kiek toliau, logiškai mąstant, turėjo būti ir mūsų aptariamas koplytstulpis (galima vieta pažymėta simboliu „K?“). Sekdami šiuo traktu ir pasimeldę prie paminklo, keliautojai galėjo nukakti iki Eišiškių ar Rodūnios.
1858 m. Vilniuje pradėti kloti pirmieji geležinkelio bėgiai. Jų, kartu ir būsimosios stoties vieta, perkirto senąjį Šv. Stepono traktą, atskirdama bažnyčią nuo koplytstulpio. 1921 m. Vilniaus plane matomas senojo trakto trūkis ties geležinkeliu, o taip pat kairiau besiformuojanti atšaka, vedanti į miestą jau per geležinkelio viaduką:
1957 m. jau matyti visavertė Aerodromo gatvė (dab. Dariaus ir Girėno), einanti tiesiausiu keliu nuo oro uosto iki geležinkelio viaduko, tačiau senojo Šv. Stepono trakto dalis Naujininkuose vis dar žymima kaip visavertė gatvė:
1972-1975 m. koplytstulpį apsupa keturi devynaukščiai raudonų plytų bendrabučiai. Dar prieš statybas, idant būtų apsaugota, Šv. Jono Nepomuko (vienas populiariausių globėjų Lietuvos koplytėlėse) skulptūra iškeldinama į Lietuvos nacionalinio muziejus fondus. Susidariusi trikampė erdvė tarp senojo trakto ir naujosios Aerodromo g. atšakos panaudojama kaip viešojo transporto žiedas.
Laikui bėgant gatvelė tarp Dzūkų ir S.Dariaus ir S.Girėno gatvių tampa akligatviu, stataus šlaito įveikimui pastatomi laipteliai. Kalbant apie laiptelius, galima prisiminti analogišką atvejį prie Žaliojo tilto: kadaise skersgatvis tarp Šv. Rapolo bažnyčios ir Planetariumo buvo pagrindinio kelio į Ukmergę pradžią (dab. Šnipiškių g.), tačiau nusprendus eismą kreipti kitomis gatvėmis, prie Šv. Rapolo bažnyčios atsirado platūs laiptai, skirti tik pėstiesiems.
Žvelgiant į 2016 m. žemėlapį, vis dar galima brėžti beveik tiesią liniją nuo S.Dariaus ir S.Girėno g. iki Rūdninkų g. bei pastebėti, jog šalia jos, kaip ir senais laikais, ramiai sau stovi Šv. Stepono bažnyčia ir koplytstulpis keliautojams, o apie praeitį primena dar ir vietomis iš po sutrūkusio asfalto išlendantys grįsto kelio akmenys Naujininkuose. Įdomus faktas – 2009 m. Dariaus ir Girėno g. atsiradusi Dariaus Bražiūno skulptūra „Paparčio žiedas“ kartais pristatoma kaip keliautojui sėkmės linkintis paminklas tarp oro uosto ir senamiesčio. Visai kaip ir senosios koplytėlės.
