„Pirmąją dieną Minija stebino netikėtai atrastomis džiunglėmis, antroji diena pasižymėjo civilizacija – turistiniais informaciniais ženklais, o trečioji mums įsiminė kaip ramybės ir štilio diena“, – prisimena ekspedicijos vadovas Edgaras Vaškaitis.
Dalyviai pasakoja, kad po antrosios plaukimo dienos visi jautė nuovargį. Nieko nuostabaus, juk per dvi dienas baidare nuplaukė daugiau nei 100 kilometrų. Po antrosios dienos plaukimo vėlų vakarą sutemus įsikūrus stovyklavietėje plaukikams norėjosi tik vieno – miego.
„Nuo mūsų nakvynės vietos, kuri buvo netoli Gargždų, iki galutinio ekspedicijos Minijos upėje tikslo – upės žiočių buvo likę apie 60 kilometrų. Su ta mintimi antrosios dienos vakare ir užmigome“, – pasakoja E.Vaškaitis.
Didžiausias iššūkis – Gargždų pyla – senojo malūno užtvanka
Trečiają plaukimo Minijos upe dieną klausimų, ar ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyviai Minijos upės žiotis pasieks, jau niekam nebekilo. „Plaukimas išvargino, trūko miego, skaudėjo raumenis, tačiau šios trys dienos buvo puikios! Puikios, nes kažkur toli toli palikome civilizaciją, nes pavyko atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių, nes buvome natūralios gamtos apsuptyje!“, – prisimena daugiausiai kilometrų per visas tris dienas baidare nuplaukęs Lietuvos karinių jūrų pajėgų seržantas Darius Auškelis.
Laukinės gamtos bei įspraustos civilizacijos užkardų įveikimas pareikalavo daugiau laiko ir jėgų. Viena upės pusė buvo užversta medžiais, kita – apaugusi ilgomis žolėmis, o per visą upės plotį tįsojo betono užtvara.
„Dienos pradžioje irklavimas buvo vangus, nereikalaujantis didelių pastangų. Stebėjome nuostabius gamtos vaizdus ir taip pasiekėme Gargždų pylą (senojo malūno užtvanką), kuri mums žadėjo aštresnių pojūčių. Laukinės gamtos bei įspraustos civilizacijos užkardų įveikimas pareikalavo daugiau laiko ir jėgų. Viena upės pusė buvo užversta medžiais, kita – apaugusi ilgomis žolėmis, o per visą upės plotį tįsojo betono užtvara.
Grūmimasis su žolėmis prilygo brovimuisi pro nesibaigiančias džiungles, o išvysti pirmieji saulės spinduliai palydėjo nugarmėti putojančiu ir šniokščiančiu Minijos vandeniu nuo pylos žemyn“, – didžiausią trečios dienos iššūkį prisiminė dar viena dalyvė, Rekreacijos ir turizmo studijų magistrantė Aida Varanauskaitė.
Minijos žemupio štilis
Kaip teigia ekspedicijos „Baidarė upėje“ vadovas E. Vaškaitis, kalbant apie Minijos žemupį žodį „štilis“ galima pavartoti keliomis prasmėmis: „Pirmoji – tiesioginė. Praplaukus senojo malūno užtvanką (taip vadinamą pylą), Minija išplatėjo ir sulėtėjo, srovė iki pat upės žiočių beveik išnyko.
Rami upės tėkmė tinkama pradedantiesiems baidarių mėgėjams, tačiau daugeliui čia gali pritrūkti veiksmo. Greičiausiai ir dėl šios priežasties, baidarių nuomotojai savo klientams Minijos žemupio nesiūlo kaip pirmojo pasirinkimo.“
Antroji, žodžio „štilis“ Minijos žemupio kontekste reikšmė, anot E.Vaškaičio, labai tinkama kalbant apie esamą upės ženklinimą, sovyklavietes, poilsiavietes ar atokvėpio vietas.
„Už Gargždų trasos ženklinimas galutinai išnyko, krantai tapo statesni ir nepritaikyti išlipimui. Šioje atkarpoje šalia Minijos yra ne viena kaimo turizmo sodyba, tačiau iš upės nepastebėjome nei vienos nuorodos. Žinojome, kad krante yra bent kelios stovyklavietės, tačiau jos taip pat nebuvo pažymėtos“, – tvirtina ekspedicijos vadovas.
Teorija, nepavirtusi į praktiką
Prieš prasidedant „Baidarė upėje“ plaukimams ekspedicijos vadovas detaliai išanalizavo dokumentus, kurie susiję su Lietuvos turizmo trasomis. Jie rodė, kad Minijos žemupyje iki 2017 metų turėtume išvysti 10 stovyklaviečių, dvi prieplaukas (Gargžduose ir Priekulėje) ir vieną kempingą: „Tačiau jau dabar aišku, kad šiems geriems norams kol kas nėra lemta išsipildyti. Klasifikuoto kempingo šalia Minijos upės nėra, prieplaukos kol kas taip pat nevirto realybe.
Kaip gerosios patirties pavyzdį galima paminėti Gargždų TIC kasmet organizuojamą Minijos žemupio baidarių regatą, kurios pagrindinis tikslas yra populiarinti vandens turizmą Minijos žemupyje.
Minijos žemupyje, skirtingai nei kitose upės atkarpose, stovyklaviečių klausimas yra sprendžiamas kitaip. Devynios iš dešimties šių stovyklaviečių numatytos privačiuose sklypuose ir už jų įrengimą atsako ne vietos savivaldos, o vietos verslininkai. Šiuo atveju vietos savivaldos gali tik sudaryti palankias sąlygas tolimesnei vandens turizmo plėtrai Minijos žemupyje“, – analizuoja E.Vaškaitis.
Pasak jo, kaip gerosios patirties pavyzdį galima paminėti Gargždų turizmo informacijos centro jau daugiau nei dešimtmetį kiekvienais metais organizuojamą Minijos žemupio baidarių regatą, kurios pagrindinis tikslas yra populiarinti vandens turizmą Minijos žemupyje. Taigi, anot E.Vaškaičio, pirminės sąlygos intensyviau plėtoti vandens turizmą Minijos žemupyje lyg ir sudarytos.
„Suprantama, kad kaimo turizmo sodybų savininkai labiau orientuojasi į svečius, atvykstančius sausumos keliais ir užtikrinančius stabilias pajamas. Visgi siekiant konkrencinio pranašumo kaimo turizmo sodybų savininkams vertėtų ir labai rekomenduočiau atkreipti dėmesį į Miniją – į upę, kuri taip pat gali užtikrinti lankytojų srautus. Lankytojus, kurie atplaukę baidarėmis mielai pasinaudotų kaimo turizmo sodybų teikiamomis paslaugomis.“
Finišo pamąstymai
„Minija yra upė kiekvienam pagal skonį“, – sako ekspedicijos vadovas.
-
Ekspedicija „Baidarė upėje“: 1858 kilometrai Lietuvos upėmis
-
Ekspedicija „Baidarė upėje“: pasivaikščiojimas su baidarėmis Minijos aukštupyje
-
Ekspedicija „Baidarė upėje“ Minijoje: kai suderinamas poilsis ir ekstremalūs išbandymai
-
Ekspedicija „Baidarė upėje“ Minijoje: turistams draugiška civilizacija
-
Ekspedicija „Baidarė upėje“ Minijoje: upės žemupys sukėlė dvejopus jausmus
Per tris dienas „Baidarė upėje“ komandai Minija atskleidė skirtingas savo puses.
Ekspedicijos dalyvių patirtis sako, kad upės aukštupys tinkamas nuotykių ir necivilizuotos gamtos mylėtojams, vidupis pasižymi stovyklavietėmis ir vandens turizmo ženklinimo sistema, Minijos žemupys turi potencialo pritraukti pradedančiuos baidarininkus, kurie mėgsta gamtą, tačiau nenori per daug atitrūkti nuo civilizacijos teikiamų malonumų.
Tokių minčių vedini „Baidarė upėje“ ekspedicijos dalyviai pasiekė Minijos upės žiotis. Už nugaros liko apie 180 nuirkluotų kilometrų. Kilometrai, kurie pateikė daug praktinių atsakymų, kurie iškėlė naujų klausimų, idėjų ir pasvarstymų. Ekspedicija Minijos upėje baigta, tačiau šiemet tokiu pačiu principu išžvalgytos dar dvi vandens turizmo trasos: Jūros upė ir Dubysa. Apie vandens turizmo yptumus šiose upėse, jų tarpusavio panašumus ir skirtumus galėsite 15min pamatyti jau netrukus.
Kviečiame žiūrėti trečiąją laidą apie paskutinę plaukimo Minija dalį. Ankstesnę laidą galite išvysti čia.
