15min kelionių rubrika „Pasaulis kišenėje“ šią vasarą publikavo ekspedicijos „Baidarė upėje“ dalyvių įspūdžius ir pastebėjimus iš Lietuvos vandens trasų.
Per pastaruosius porą metų ekspedicijos komanda susipažino su Minijos, Jūros, Dubysos, Merkio, Ūlos, Lakajos, Žeimenos ir Aukštaitijos ežeryno nacionalinėmis vandens turizmo trasomis.
2018 metais planuojama susipažinti su Nemuno, Neries, Šventosios upių trasomis, tačiau tarpinius apibendrinimus daryti galima. Juolab, kad šie metai oficialiai yra paskutiniai ir teoriškai vandens trasos turi būti įrengtos pilnai.
1977 ar 1858 kilometrai vandens trasų?
Vandens turizmas planavimo dokumentuose ypač dažnai buvo linksniuojamas daugiau nei prieš dešimtmetį. 2003–2006 metais parengta 11 galimybių studijų, susijusių su vandens turizmo plėtra. Lietuva nedidelė valstybė, bet gali pasigirti upių ir ežerų gausa.
Kiek upių buvo išnagrinėta formuojant nacionalines vandens turizmo trasas, iki galo taip ir liko neaišku. Upių skaičius svyruoja nuo apytikslio 300 iki konkretaus 373, abu šie skaičiai aptinkami tame pačiame dokumente. Skiriasi ir bendras nacionalinių vandens turizmo trasų ilgis – 2009 metų Ūkio ministro įsakyme, kuris galioja iki šiol, nesunku suskaičiuoti, kad bendras nuotolis sudaro 1977 kilometrus, tačiau tų pačių metų pranešime spaudai šis atstumas sumažintas iki 1858 kilometrų. Arčiau teisybės būtų antrasis skaičius, nes toli gražu ne visos upės tinkamos vandens turizmui nuo ištakų.
Vientisų trasų dar nėra
Vandens turizmo trasų tinklo kūrimo tikslas buvo ir vis dar yra inicijuoti vandens turizmo plėtrą Lietuvoje, skatinti vietinius ir užsienio turistus rinktis aktyvaus turizmo būdus, sukurti vandens turizmo trasų sistemą, taip gerinant turizmo ir poilsiavimo sąlygas ir apribojant turistų daromą žalą aplinkai.
Rengtame plane pažymima, kad esminis ir pats svarbiausias, bet pigiausiai įgyvendinamas veiklos aspektas vandens turizmo trasų plėtroje yra vandens turizmo informacijos sistema, kurią turėtų sudaryti trasų ženklinimas vietovėje. Visi parengto plano sprendiniai turėjo būti įgyvendinti iki šių metų pabaigos.
Deja, tačiau per dvejus ekspedicijos „Baidarė upėje“ metus neaptikta nei vienos visiškai parengtos upės. Atskiros pavyzdinės atkarpos buvo Minijos, Dubysos, Ūlos upėse, tačiau jos pasibaigdavo ties saugomos teritorijos ar savivaldybės ribomis.
Trasų ženklinimas - vis retenybė
Esminis informacinės sistemos aspektas – ženklinimas vietovėje, taip pat realybėje sutinkamas daugiau kaip maloni išimtis. Pastebėta, kad visi teigiami pavyzdžiai įrengti už Europos Sąjungos lėšas. „Lietuvoje turime rekomenduojamą vandens trasų ženklinimo pavyzdį, tačiau skirtingų institucijų atstovai jį interpretuoja savaip, todėl turime mišrainę. Rengtame plane taip pat pažymėta, kad labiausiai vandens turizmo sistemoje jaučiamas poilsio ir nakvynės vietų gamtoje stygius, tą patį galime pasakyti ir po dešimtmečio.
Parengto plano sprendinių įgyvendinimo stebėseną siūlyta vykdyti Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos kartu su specialųjį planą įgyvendinančiomis institucijomis, tačiau arba siūlymas buvo nepriimtas, arba stebėsena vykdoma snaudžiant. Vienintelė viltis, kad vandens trasų sukūrimo plano įgyvendino laikotarpis bus pratęstas.
Besikeičiantys vandens turistų įpročiai ir Kanados pavyzdys Lietuvai
Tradiciškai Lietuvoje aktyvusis baidarių sezonas tęsiasi nepilnus tris mėnesius. Panašiose ar net atšiauresnėse klimato sąlygose esančiose Kanados provincijose baidarių sezonas trunka iki 8 ar 10 mėnesių, tai yra iki kol užšąla upės. Dažno mūsų tautiečio mintyse plaukimas baidarėmis kelia asociacijas tik su vasara ir šiluma. Tačiau Kanados pavyzdys rodo, kad tinkamai pasiruošus ir turint tinkamą infrastruktūrą, plaukimas baidarėmis daliai žmonių nesudaro jokių didesnių keblumų ir šaltesniu metų laiku.
Kanados pavyzdys rodo, kad tinkamai pasiruošus ir turint tinkamą infrastruktūrą, plaukimas baidarėmis daliai žmonių nesudaro jokių didesnių keblumų ir šaltesniu metų laiku.
Nors vandens turizmo trasų kūrimas stipriai stringa, tačiau vandens turistų įpročiai keičiasi. Tiek baidarių nuomos verslo atstovai, tiek saugomų teritorijų atstovai sutartinai tvirtina, kad vandens turistai tampa sąmoningesni.
Aktyvus laisvalaikis populiarėja, alkoholio vartojimas baidarėje išeina iš mados, o prie šiukšlinimo problemos sprendimo daug prisidėjo Lietuvoje įvesta užstato sistema.
Apie poilsį baidarėje, besikeičiančius baidarininkų įpročius ir Lietuvos gamtą – paskutinis ekspedicijos „Baidarė upėje“ reportažas. Kviečiame Jus pažiūrėti reportažą, kuris puikiai tinka tiek sezono pradžiai, tiek aktyvaus baidarių sezono uždarymui.
