Žeimeną galima pavadinti klasikine Aukštaitijos upe. Tai upė, ištekanti iš Žeimenio ežero, apie 80 kilometrų ramiai tenkanti miškais, kol, kiek paspartinusi tėkmę, įsilieja į Nerį. Upės vanduo skaidrus, daugelyje vietų statoki krantai, todėl dalyje Žeimenos upės vietų pakankamai sudėtinga išlipti į krantą. Upė išteka iš ežero, todėl nuo pat pirmųjų metrų Žeimenos vaga plati ir tinkama vandens turizmui.
Žeimenoje praktiškai nėra jokių užvartų, akmenų ar slenksčių, tėkmė rami, posūkiai nesudėtingi, todėl ši upė puikiai tinka ramiam pasiplaukiojimui su šeima ir vaikais.
Kraštovaizdis kinta nuo pelkėto ir alksniais apaugusio, iki smėlėtų skardžių ir pušynų masyvų. Žeimena puikiai tinka norintiems pailsėti nuo miesto šurmulio ir pasinerti į gamtos ramybę.
Gintė Preikšaitytė, viena iš ekspedicijos dalyvių, kuriai plaukimas baidarėmis buvo nauja gyvenimiška patirtis, liko sužavėta tiek Žeimenos, tiek visos Lietuvos gamta.
„Lietuvos gamta yra be proto graži. Jei tik yra galimybė kiekvienam patarčiau su gamta susipažinti iš baidarės, nes taip puikiai galima atsiriboti nuo to pastovaus ritmo, kuriuo gyvename, išlaisvinti mintis“, – teigia Klaipėdos universitete žurnalistiką studijuojanti mergina.
Jai pritarė ir kartu plaukusi Kornelija Simanauskytė, kuriai Žeimena paliko gražios, kiek keistos upės įspūdį, su stačiais šlaitais, besikeičiančia augmenija, kartais primenančia džiungles.
Savivaldos ignoruojama upė
Ekspedicijos vadovo Edgaro Vaškaičio teigimu, organizuoti ekspedicinį plaukimą Žeimenos upe buvo sudėtinga. Žeimena teka per Švenčionių rajono savivaldybės teritoriją, tad pirmiausia informacijos ieškota šios savivaldybės verslo ir turizmo informacijos centro puslapyje.
„Susidarė įspūdis, kad turizmas ir aktuali informacija apie turizmą šio centro veikloje yra podukros vietoje. Naršant tinklalapyje, net kilo abejonė ar tikrai Žeimena teka per šią savivaldybę, nes tokio nacionalinės vandens turizmo trasos ignoravimo per dvejus ekspedicijos metus dar neteko regėti“, – teigia ekspedicijos vadovas ir Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros dėstytojas.
Neįtraukta į lankytinų vietų ir objektų sąrašą
Anot jo, apsilankius minėtame Švenčionių verslo ir turizmo informacijos centro internetinėje svetainėje, rasti informacijos apie Žeimenos upę tikrai sudėtinga.
Po rajoną siūloma keliauti automobiliu, dviračiu ir pėsčiomis, bet ne baidare, Žeimenos net nėra prie lankytinų vietų ir objektų, o aprašant Švenčionių rajono gamtą šiai upei skiriami tik keli bendriniai sakiniai.
Puslapyje pateikiami tik baidarių nuomotojų kontaktai ir stovyklaviečių, esančių prie šios upės, pavadinimai.
„Vienintelis džiuginantis dalykas šioje situacijoje, kad išsakytos problemos yra pripažįstamos, nuo jų nebėgama, o pagal galimybes jas ruošiamasi spręsti“, – vylėsi ekspedicijos vadovas.
Kiek stovyklaviečių – nežino niekas
Vietos savivaldos požiūris į šią upę atsispindi ir nacionaliniame vandens turizmo trasų specialiajame plane, kuriame nurodyta, kad 80 kilometrų upės atkarpoje turi atsirasti tik 2 (!) stovyklavietės ir viena poilsiavietė. Šių iniciatyvų autoriai – VĮ „Švenčionėlių miškų urėdija“ ir privatus asmuo. „Kaip ir daugelyje nacionalinių vandens turizmo trasų, taip ir Žeimenoje apie ženklinimą nėra ką pasakyti, nes jo paprasčiausiai nėra“, – teigia E.Vaškaitis.
Tiesa, vienas informacinis ženklas visgi buvo. Jis rastas Žeimenos stovyklavietėje, kuri įrengta už Europos Sąjungos lėšas.
Dėl skirtinguose šaltiniuose pateikiamos skirtingos informacijos, tikslus viešų stovyklaviečių skaičius prie Žeimenos upės liko neaiškus.
„Panašu, kad dalis vietos verslininkų ar net turizmo informaciją teikiantys nelabai skiria stovyklavietę nuo poilsiavietės ar atokvėpio vietos ir viską suplaka į vieną sąvoką“, – teigia ekspedicijos vadovas.
Ekspedicijos dalyviai užtikrintai gali pasakyti, kad prie Žeimenos upės tikrai yra bent viena trumpalaikio atokvėpio vieta, trys nakvynei neskirtos poilsiavietės ir viena puikiai įrengta viešoji stovyklavietė.
Nuirklavo daugiau nei 320 kilometrų
Ekspedicijai „Baidarė upėje“ Žeimenos upė šiemet buvo paskutinioji nacionalinė vandens turizmo trasa. Šią vasarą buvo susipažinta su Merkio, Ūlos, Lakajos, Aukštaitijos ežeryno ir Žeimenos turistinėmis trasomis. Per 12 ekspedicijos dienų buvo nuvažiuota daugiau nei 2000 kilometrų automobiliu, o baidarėmis nuirkluota virš 320 kilometrų.
„Dienos ritmas buvo intensyvus, todėl labai džiaugiuosi, kad visi ekspedicijos dalyviai, nors ir pavargo, bet nei vienas nepasidavė neigiamoms emocijos“, – džiaugiasi ekspedicijos vadovas.
Komandos darna ir vienybė išliko nuo pačio pirmo iki paskutinio ekspedicinio kilometro.
Kitą savaitę pasirodys šių metų ekspediciją ir baidarių turizmo ypatumus apibendrinantis straipsnis, o dabar kviečiame pažiūrėti reportažą apie ekspedicijos dalyvių įspūdžius Žeimenos upėje.
