Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ekspedicija „Indija’13 A.Poškos keliais“: 2. Indų meilė lietuviams ir atokesnės nuo turistų vietos

Tarpukaryje, kunigas Antanas Sabaliauskas Indiją pavadino „Tūkstančio paslapčių šalimi“, jis šioje šalyje lankėsi tuo pačiu metu kaip ir A.Poška. Tokiu pavadinimu jis parašė ir knygą, kuri gerokai skiriasi nuo A.Poškos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ knygų, nors yra ir bendrų sąlyčio taškų. Nesuvokiama, kaip tokiame tautų ir religijų „katile“ viskas verda pakankamai darniai – čia pat sikhas meldžiasi su musulmonu ar džainistu. Išprusę indai, A. Poškai besilankant Indijoje, žinojo apie Lietuvą. Štai ką jis rašo: „Lankydamasis pas mokytus ir garsius indus, užtekdavo tik pasisakyti, kad esu lietuvis, ir man būdavo teikiamas didžiausias dėmesys. Net patys griežtieji brahmanai kartais mane palaikydavo grynakrauju „brahmanu iš anapus Kašmyro“ ir įsivesdavo į švenčiausias vietas, kur tik jie turėdavo teisę įeiti“.
Cukrašvendres ragaujant
Cukrašvendres ragaujant / LŽS Kelionių ir pramogų klubo nuotr.

Pirmą dalį galite skaityti čia. 

Važiuojame keliais, kuris skirtas visureigiams, tačiau mūsų autobusiuko vairuotojas, laviruoja lyg vijurkas, Poilsio sustojame šalia cukranendrių lauko, kur palapinę iš nendrių pasistatęs jų prižiūrėtojas. Užmokame jam keletą rupijų ir neužilgo mėgaujamės saldžiomis sultimis. Niekas nepasikeitė ne tik nuo to meto, kai čia lankėsi lietuvių keliautojas A.Poška, tačiau galbūt ir visus kelis šimtus metų, tik skirtumas tas, kad valstietis rankoje šiandien laiko mobilų telefoną. 

LŽS Kelionių ir pramogų klubo nuotr./A.Poškos knygos lydėjo per visą ekspediciją
LŽS Kelionių ir pramogų klubo nuotr./A.Poškos knygos lydėjo per visą ekspediciją

Uttar Pradesh valstijoje esantis Orchha mistelis, įdomus tuo, kad čia pamatome tai, ko mums trūko šioje kelionėje – ne mauzoliejų, šventyklų, tačiau senamiesčio, kur neplerpia motorikšos, nesignalizuoja automobiliai ir įkyriai nepriekabiauja prekeiviai. Šis miestelis, su maharadžos rūmais, šventykomis ir senaisiais namais sudaro vieną visumą. Čia galime neskubėdami, tiesiog gatvėje, nors mums tai nerekomenuojama, užkandžiauti. Svarbu nebijoti ir pasitikėti savimi. 

Kadžiurachas garsus savo meilės šventyklomis, kurių čia savo ne viena, todėl saulei patekėjus, su tuk – tukais, triračiais motociklias, važiuojame taupydami savo jėgas ir laiką. Šventyklos vaizduoja dievo Višnu gyvenimo kelią, tai primena kalvarijas, išsidėsčiusias nemažoje teritorijoje. 

LŽS Kelionių ir pramogų klubo nuotr./Ekspedicijos vidurys
LŽS Kelionių ir pramogų klubo nuotr./Ekspedicijos vidurys

Kamasutros mokymas, iškaltas akmenyje, traukia turistus iš viso pasaulio, ne išimtis ir mūsų ekspedicija. Aplankome ne vieną UNESCO paveldo saugomą objektą. Kadžiuracho kaime vietinis berniukas, puikiai kalbantis angliškai, mūsų gidas. Jis pasakoja ir rodo šiame kaime kartu gyvenančius skirtingų kastų žmones. 

Aprodoma vietinė Kashi Prasad Bal Vidhya Mandir mokykla, pastatyta olandų lėšomis, tačiau tai primena daugiau santūrų namelį su vidiniu kiemu. Čia mokomi nuo keturių iki trylikos metų vaikai, jie sėdi tiesiog ant žemės, tačiau tvarkingai eilėmis. Vyresnieji mokiniai, jau ant suolų, tačiau visiškoje prietemoje. Ekspedicijos dalyviai sužinoję, kad iš aštuonių mokytojų, pusė čia dirba savanoriais iš Europos, nusprendė paaukoti pinigų vienai mokinio uniformai,  tęsdami ne tik A.Poškos pasaulio pažinimo tradicijas, tačiau taip prisidėti ir prie aktualių pasaulio jaunimo švietimo problemų.  

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai