„Jeigu jūs ten lankysitės, prašau, atminkite, kad ten nutiko baisi tragedija. Turėkite savyje pagarbos visiems, kurie ten nukentėjo ir pasiaukojo“, – savo tviteryje rašė scenaristas Craigas Mazinas.
Nors tragedija įvyko prieš tris dešimtmečius, padariniai vis dar juntami. Portalas businessinsider.com paprašė Claire Corkhill, Šefildo universiteto branduolinių atliekų šalinimo tyrinėtojos, kuri padėjo valyti Černobylį nuo radioaktyvių medžiagų, paaiškinti, ar vietovė yra saugi į ją plūstantiems turistams. Jos teigimu, turistai gali tikėtis „labai minimalaus“ radioaktyvių medžiagų poveikio, tačiau ji pasidalijo keletu patarimų, kurie garantuos besilankančių Černobylyje saugumą.
Po katastrofos susiformavo draudžiama Černobylio zona. Darbininkai, pasak Corkhill, „suveiklino“ šias apylinkes plaudami pastatus ir nuimdami penkis centimetrus dirvožemio. Jie taip pat uždengė atominės elektrinės reaktorių plieniniu gaubtu, kuris pakeitė iškart po nelaimės sumontuotą gelžbetoninę konstrukciją. Šiandien ši draudžiamoji zona nėra visiškai nepasiekiama. Keletas šeimų joje netgi gyvena, pilnamečiai ir vyresni gali atvykti apsidairyti į apleistas mokyklas, pramogų parkus, klases ir pan. Tačiau didžioji dalis teritorijos vis dar tebėra užteršta.
Turistams leidžiama lankytis vietose, kurios pripažintos saugiomis, tačiau Corkhill, būdama mokslininke, turėjo privilegiją aplankyti reaktoriaus aušinimo bokštus, kurie avarijos metu buvo dar statomi.
„Turėjome asmeninius dozimetrus (prietaisus, kurie rodo dozimetro savininko gautą radioaktyviosios spinduliuotės dozę – 15min), ir mano dozimetras staiga tiesiog pakvaišo – parodė milžinišką radioaktyvumą“, – pasakojo ji.
Corkhill lankėsi Černobylyje su grupe mokslininkų. Pastarieji norėjo daugiau patyrinėti radiacijos šaltinį, tačiau Corkhill buvo toji, kuri komandai priminė apie saugumą.
„Nenorėjau ten stovėti per ilgai. Vis raginau judėti toliau“, – prisipažįsta mokslininkė.
Jos teigimu, draudžiamojoje zonoje yra „didelis miško plotas“, kuris nebuvo nukenksmintas. „Nebuvo įmanoma išvalyti dirvožemio po medžiais“, – paaiškina ji.
Nebuvo įmanoma išvalyti dirvožemio po medžiais, – paaiškina ji.
Corkhill sako, kad turistai, kurie keliauja pagrindiniais takais, greičiausiai negaus daug radiacijos.
„Didesnę spinduliuotę veikiausiai gautumėte skrisdami lėktuvu, nei lankydamiesi čia“, – teigia mokslininkė. Ypač tuo atveju, jei skrendate iš JAV mažiausiai 33 tūkst. pėdų aukštyje.
Praėjus maždaug 36 val. po sprogimo, Pripetės gyventojams buvo duota vos 50 minučių, kad surinktų savo daiktus ir susėstų į autobusus, kurie laukė jų, kad išvežtų. Niekam nebuvo leista pasiimti savo augintinių.
Šiandien maždaug 300 pasiklydusių šunų pasilikę draudžiamojoje zonoje. Corkhill sako, kad šunys „nususę“ ir „ne itin gerai atrodo“. Kai kurie teišgyvena šešerius metus dėl gaunamos spinduliuotės.
„Jie labai draugiški, tačiau gavę radiacijos, todėl reikėtų vengti juos globoti“, – pataria mokslininkė.
Jie labai draugiški, tačiau gavę radiacijos, todėl reikėtų vengti juos globoti, – pataria mokslininkė.
Jos teigimu, didelė dalis Černobylio gamyklos valymo darbuotojų priglaudė tuos šunis. Corkhill sako, kad darbuotojai gana dažnai juos globoja, tačiau jie kasdien patenka į reaktorių, todėl yra rizikos grupėje.
Corkhill perspėja, kad gidai gali paprašyti jūsų prisidengti rankas ir kojas, kad nebūtų jokio odos kontakto su radioaktyviomis medžiagomis. Uždaras apavas taip pat būtinas lankantis šioje vietoje.
Vasarą, pasak jos, tampa labai karšta, tačiau turistai turėtų vengti pasiraitoti rankoves.
Lankytojams nurodoma neliesti jokių artefaktų, medžių ar pastato sienų. Jie taip pat neturėtų dėti savo fotoaparatų ant žemės ar valgyti atvirame ore. Visi turistai turi turėti gidą, kuris įspėtų juos, koks elgesys šioje vietoje nėra leistinas.
Jei atsitiktinai sėdėjote ant žemės arba palietėte galimai užterštą objektą, Corkhill rekomenduoja vakare nusiprausti po dušu.
„Tuomet neturėtų kilti jokių problemų“, – sako ji.
Šios zonos lankytojai turi praeiti per kontrolės punktus, kurie parodo radiacijos lygį, todėl turistai žino, ar jų drabužiai buvo užteršti. Užterštas rūbas bus išvalytas arba konfiskuotas, priklausomai nuo radiacijos lygio.
„Vis dėlto didžiausias pavojus saugumui nėra radiacija“, – atkreipia dėmesį Corkhill. Anot jos, pavojingiausia eiti į pastatus savarankiškai.
Ji perspėja, kad pastatuose Pripetėje yra didelių duobių grindyse. Gatvėse kai kur taip pat nėra šulinių dangčių, todėl turistai turi būti atsargūs, mat net nėra perspėjimų saugotis.