„Šis kalėjimas man suteikia laisvės pojūtį“, – sakė 28-erių Park Hye-ri, biuro darbuotojas, kuris sumokėjo 90 dolerių tam, kad 24 valandas praleistų netikrame kalėjime.
Nuo 2013-ųjų įstaigoje „Kalėjimas manyje“ jau yra nakvoję daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Dauguma jų – streso palaužti biurų darbuotojai ir studentai, ieškantys pabėgimo nuo konkurencinės kovos darbo rinkoje ir akademinėje erdvėje.
Kalėjime – griežtos taisyklės. Negalima kalbėtis su kitais kaliniais. Jokių telefonų ir laikrodžių. Kaliniai gauna mėlyną uniformą, jogos kilimėlį, arbatos rinkinį, rašiklį ir užrašų knygelę. Jie miega ant grindų 5 kv. metrų vienutėse, kuriose yra nedidelis tualetas, bet nėra veidrodžio.
Meniu kuklus. Pusryčiams duodama ryžių košės, pietums – virtos saldžiosios bulvės ir bananų kokteilis.
Pietų korėjiečiai – vieni iš daugiausiai valandų darbe praleidžiančių tautų. 2017 m. jie vidutiniškai dirbo 2 024 valandas – nusileido tik meksikiečiams ir Kosta Rikos gyventojams.
Valdžia, siekdama sumažinti persidirbimą ir neigiamas jo pasekmes, pakėlė minimalią algą ir per savaitę išdirbamų valandų maksimumą sumažino nuo 68 iki 52.
„Po to, kai jie pabūna kalėjime, sako – „Čia ne kalėjimas. Tikrasis kalėjimas yra ten, kur grįžtame“, – pasakojo viena iš kalėjimo įkūrėjų.
