Vienos dienos viešnagė Plungėje, prasidėjusi paryčiais kelione iš Vilniaus, ėjo į pabaigą, kai dulkėtu žvyrkeliu važiavome į sodybą Likšų kaime, Žemaitijos nacionaliniame parke, apžiūrėti Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parko. Prisipažinsiu – iš anksto net nepasidomėjau, kas tai yra ir ką ten reikės veikti.
Takeliai iš akmenų
Nuovargis ėmė viršų ir labiau norėjosi numigti, nei apžiūrinėti keistus labirintus. Ypač kai pamačiau patį pirmą, atrodytų, tiesiog iš akmenukų sudėliotą takelį, vingiuojantį ratu. „Na ir kas iš to?“ – skeptiškai galvojau.
„Kai grupei žmonių pasako – važiuosime į labirintus, tai tuoj visų vaizduotėje iškyla klaidūs labirintai, aukštos sienos ar kad teks eiti į miškus ar dar kur nors. Atsivedi čia ir žmonės klausia: o kur tie labirintai? – lyg skaitydama mano mintis pasakojimą pradeda šios vietos šeimininkė Jurga Jakimavičienė. – Tai yra va tokios schemos, jiems nėra būdingos aukštos sienos, uždari posūkiai ir panašūs dalykai.“
Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parko šeimininkai Jurga ir Antanas Jakimavičiai simpatijų nusipelnė iš pirmo žvilgsnio – savo paprastu pasakojimu, kaip gimė energetinių labirintų idėja, ką jie tikisi perduoti savo lankytojams. O ir nuostabi gamta veikė, todėl klausydama gana ilgo pasakojimo pradėjau nekantrauti: kada gi pagaliau galėsiu išmėginti bent vieną labirintą.
Prieš akis buvo iš akmenų sudėliotas 600 metrų ilgio Vidinio Aš labirintas. Mano skeptiškasis Aš tyliai viduje kuždėjo, kad čia kažkoks pokštas – kokį vidinį Aš galiu atrasti eidama paprasčiausiu, nors ir vingiuotu, taku?
Kur dingo nuovargis?
Kai pagaliau įžengiau į labirintą, iš pradžių ėjau žiūrėdama po kojomis ir plepėdama su šalia žengusiais kolegomis, paskui jau tik žiūrėjau į vingiuojantį taką, o galų gale supratau, kad nė negirdžiu, ką kalba aplinkiniai. Nesu tikra, kad radau kokį nors naują vidinį Aš, tačiau ramybę ir harmoniją tą akimirką – tikrai. Staiga visas dienos nuovargis kažkur išgaravo, jėgų atsirado daugiau, nei buvo anksti ryte, o juokas skambėjo visame parke.
„Labirintas atrodo nedidelis, bet čia yra 600 metrų, – rodydama į Vidinio Aš labirintą pasakojo Jurga. – Kas gi čia vyksta, kodėl sveikatai geriau, žmogus nurimsta? Vingiuojate čia 180 laipsnių kampu, o žmogui, kai eidamas jis suka tai į kairę, tai į dešinę, pradeda labai rimtai dirbti smegenys, perduodama informacija iš vieno pusrutulio į kitą, žmogus nurimsta. O kai žmogus ramus, tada jame vyksta pokyčiai, sveikatai geriau. Jeigu turite klausimą, greičiau ateina atsakymas. O jeigu einate visiškai atsipalaidavę, tada gali kilti unikalių minčių, idėjų, kažko tokio, ko iki tol nebūtumėte galvoję ar planavę. Rekomenduojame – jeigu įėjote, būtinai sąžiningai nueikite iki galo.“
Šiame parke yra 5 labirintai: be jau minėto Vidinio Aš labirinto, galima išmėginti Meilės ir draugystės labirintą. Pastarasis, kaip pasakoja šeimininkai, nustebina ne vieną porą, nes jį įveikus prie kiekvieno takelio yra lentelė su užrašu, nusakančiu, kokia energija toje labirinto pusėje dominuoja – vyriška ar moteriška. Valdinga žmona neretai žengia būtent vyriškosios energijos puse, ką sužinojęs vyras paprastai tik su šypsena linksi galva: „Taip taip, ji visada vadovauja ir viską reguliuoja.“
Rekomenduojame – jeigu įėjote, būtinai sąžiningai nueikite iki galo, – sako Jurga.
Toliau vingiuoja Penkių elementų ir arkangelų labirintas iš dekoratyvinių krūmų ir medelių, kurie susodinti taip, kad keliaudamas žmogus patirtų spalvų, kvapų ir skonio terapiją. Ketvirtasis – Vidinės pusiausvyros labirintas, aštuoniukės formos, reiškiantis begalybę, visų energijų pusiausvyrą ir harmoniją. Tai labirintas, kuris, anot jo kūrėjų, subalansuoja mumyse kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių veiklą. Paskutinysis – Čakrų labirintas išsiskiria savo spalvingumu.
4,5 kilometro
Norint nueiti visus labirintus, teks įveikti apie 4,5 km. „Ėjimo pakanka. Nes geografija tokia įdomi: atrodo, esu prie pat centro, o tas centras ima tolti – takelis nuveda į šoną“, – apie specifiką sakė Antanas Jakimavičius.
Idėja įkurti tokį labirintų ir geometrinių figūrų parką šeimai kilo spontaniškai: apsilankiusi paskaitoje apie kaimo turizmo patrauklumą, Jurga susimąstė, kuo išskirtiniu jų sodyba galėtų sudominti atvykėlius. Viena iš pateiktų idėjų buvo klaidūs labirintai, tačiau, pradėjusi ieškoti informacijos internete, ji pirmiausia atrado būtent energetinius labirintus.
Europoje, kaip teigiama plungiškių idėją pristatančioje interneto svetainėje energlabirintai.lt, galima atrasti daugybę labirintų, kurie buvo pastatyti katedrose. Tikėta, kad krikščionims vaikščiojimas labirintu katedroje prilygsta piligriminei kelionei po šventas vietas. Einant Kryžiaus keliu labirintų simbolis taip pat buvo naudojamas kaip kelionės į Šventąją žemę simbolis. Viduramžiais vienuoliai labirintų simbolika puošė savo rūbus ir senųjų šventyklų sienas. Manoma, kad tokiu būdu vienuoliai išreiškė gyvenimo išminties kelių, vedančių į tiesą, klaidumą bei nuolatinius žmogaus paklydimus.
Kaip sakė parko šeimininkė Jurga, pirmą kartą važiuoti susiruošę svečiai paprastai yra tikri – kartą apsilankę daugiau niekada čia nebeužsuks. Tačiau parke praleidę valandą ar kelias dauguma jų persigalvoja ir atsisveikina jau sakydami ne „Viso gero“, o „Iki pasimatymo“. Koks gi čia stebuklas?
