„Oro linijos turi pasiūlyti keleiviams pasirinkimą tarp pinigų grąžinimo arba kito maršruto, – pirmadienį sakė EK atstovas spaudai. – Keleivių teisės yra saugomos ES įstatymų.“
ES transporto ministrai atkreipė dėmesį, kad įprastos taisyklės, kai keleiviams už neįvykusį ar ilgai vėluojantį skrydį gali priklausyti iki 600 Eur kompensacija, šios krizės metu nebus taikomos dėl ypatingų aplinkybių. Tačiau galios taisyklės, pagal kurias oro linijos privalo grąžinti pinigus už bilietus, rašo „Forbes“.
Nemažai oro linijų siūlo ne pinigus už atšauktus skrydžius, o galimybę pasikeisti skrydžio datą/kryptį arba gauti kuponą būsimai kelionei. Anot Komisijos, „oro linijos gali siūlyti kuponus vietoj pinigų grąžinimo, tačiau keleiviai turi sutikti su jais“. Jeigu keleivis pageidauja susigrąžinti pinigus, oro bendrovė tam privalo paklusti.
Oro linijos yra susidūrusios su iki šiol nematyta krize – daug jų buvo priverstos nutupdyti visus savo lėktuvus, skrydžiai atšaukiami net iki rudens. Bendrovės prašė politikų laikinai sustabdyti įprastų taisyklių dėl pinigų grąžinimo galiojimą, nes kitaip sako susidursiančios su bankroto grėsme. Vartotojų teisės apsaugomos ES lygmenyje, o atitinkami teisės aktai perkelti į kiekvienos šalies įstatyminę bazę. Tad oro linijos užsiima lobizmu tiek ES lygmenyje, ragindamos suspenduoti taisykles, tiek bando įtikinti nacionalines vyriausybes laikinai atsisakyti šių taisyklių.
Oro linijų asociacijos A4E ir ERA bendru laišku kreipėsi į Komisiją teigdamos, kad pinigų grąžinimo taisyklės gali turėti rimtų finansinių pasekmių trumpuoju laikotarpiu. Jos nori, kad keleiviai privalėtų sutikti su siūlomais kuponais. Tik taip esą bus galima išgelbėti bendroves nuo nemokumo.
Tačiau Europos vartotojų teisių organizacija BEUC ragina Komisiją nestabdyti taisyklių galiojimo. Ji laiške ES transporto komisarei Adinai-Ioanai Vălean rašė, kad keleivių teisių įstatymo suspendavimas reikštų, kad keleiviai suteikia bendrovėms suteikia finansinę pagalbą.
Vartotojai dabartinės COVID-19 krizės metu susiduria su piniginėmis problemomis lygiai taip pat kaip ir oro linijos, – BEUS.
„Vartotojai neturi būti verčiami mokėti dukart remiant oro linijas: vieną kartą kaip mokesčių mokėtojai, finansuojantys paramą, ir dar kartą – kai negali pasinaudoti savo teisėmis dėl pinigų grąžinimo už atšauktus skrydžius, – teigė BEUS direktoriaus pavaduotoja Ursula Pachl.
– Vartotojai dabartinės COVID-19 krizės metu susiduria su piniginėmis problemomis lygiai taip pat, kaip ir oro linijos. Jų pagal ES įstatymus priklausanti teisė susigrąžinti pinigus už atšauktus skrydžius neturi būti paaukota, ypač – jeigu valdžia naudoja mokesčių mokėtojų pinigus oro linijoms suteikti finansinę paramą.“
Komisijos atstovas spaudai teigė, kad net ir krizės metu galios taisyklė dėl pinigų grąžinimo. „Mes, žinoma, suprantame precedento neturinčius sunkumus, su kuriais susidūrė oro linijos, ir problemas dėl likvidumo, – sakė jis. – Kai kurios valstybės narės pasistengė, kad vaučeriai vartotojams atrodytų patrauklesni tam, kad oro linijos būtų apsaugomos nuo nemokumo.“
Keleiviai, kuriems už atšauktą skrydį oro linija nesiūlo galimybės susigrąžinti pinigus, turėtų kreiptis į bendrovę cituodami ES keleivių teisių įstatymą. Komisija yra paskelbusi gaires, kuriomis remdamiesi keleiviai turėtų bendrauti su oro linijomis.
Smūgis aviacijai
Dėl koronaviruso pandemijos įvedami draudimai keliauti ir atšaukiami skrydžiai skaudžiai smogė aviacijos sektoriui. Keleivių srauto nuosmukis buvo didžiausias nuo 2001 metų rugsėjo 11-osios teroristų išpuolių, teigia Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA). Lietuvos oro erdvėje pirmosiomis balandžio dienomis aptarnauta 82,5 proc. mažiau skrydžių nei pernai tuo pat laiku – iš viso 605.
„Oro bendrovėms buvo smogta kūju, kurio pavadinimas yra COVID-19“, – pareiškė asociacijos vadovas Alexandre’as de Juniacas.
Pasak asociacijos, dėl COVID-19 pandemijos visiškai sutrikus pasaulio kelionių sektoriaus veikimui, yra kilusi precedento neturinti grėsmė viso pasaulio oro bendrovių išlikimui.
Avialinijos nutupdė didžiąją dalį ar net visus savo lėktuvus, yra atleidžiami darbuotojai. „AirBaltic“ yra pranešusi, kad ketina laikinai atleisti apie 700, arba bemaž 40 proc., darbuotojų.
Apie atleidimą 370 žmonių praėjusį mėnesį įspėjusi Lietuvos orlaivių nuomos bendrovė „GetJet Airlines“ nuo karantino pradžios jau atleido daugiau nei 110 darbuotojų – „Sodros“ duomenimis, jų liko 273.
IATA anksčiau įspėjo, kad jeigu vyriausybės oro bendrovėms skubiai nesuteiks pagalbos, sektoriui dėl koronaviruso pandemijos grės „apokalipsė“.
Pagal kovo pabaigoje asociacijos atliktą analizę, oro bendrovių metinės pajamos iš keleivių vežimo sumažės 252 mlrd. JAV dolerių, jeigu griežti kelionių apribojimai galios tris mėnesius.
