Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Estijos vasaros sostinė – kitokio kalibro nei mūsiškė Palanga

Dabar vasara, pats atostogų, kelionių ir atostogų metas. Lietuvaičiai socialiniuose tinkluose dalinasi įspūdžiais ir rekomendacijomis, kur geriau poilsiauti. Kaip bebūtų keista, matau, kad tie įspūdžiai gimtos šalies kurortams nėra labai palankūs. Kita vertus, negi reikia tuo stebėtis, kai kasdien žiniasklaidoje matai straipsnius, kaip Lietuvos pajūryje brangu, ankšta, nekokybiška ir kitaip negerai.
Pernu, Estija
Pernu, Estija / 123rf.com nuotr.
Temos: 2 Estija Pernu

Gerai bent jau tiek, kad dabar jau ne tik skundžiamasi, bet ir ieškoma alternatyvų Lietuvos pajūriui. Dažniausios jų yra, žinoma, Turkija (visada geras oras, šiltas vanduo, galima valgyti ir gerti kiek tik skrandis ir kepenys pakelia), Latvija (paplūdimiuose ramybė ir žmonės užpakaliais nesitrina) bei sparčiai populiarėjanti Lenkija (pigu ir malonus aptarnavimas).

Alternatyvos visada yra gerai. Žmonės gali rinktis, o ir mūsų pajūrio verslininkai priversti susikaupti ir kiek pažaboti greito pasipinigavimo troškulį. Visgi tarp šių alternatyvų aš pasigedau dar vienos – Estijos pakrantės.

Pamenu, senais laikais važiuojant į Kuršėnus pas senelius per Šiaulius, juose matydavau parduotuvę paslaptingu ir nesuprantamu pavadinimu – „Pernu“. Tėvai man paaiškino, kad yra toks miestas Estijoje, kuriame gali bristi toli toli į jūrą, ir visą laiką bus negilu. Įstrigo man šie žodžiai, ir tik po daug mietų pavyko susiorganizuoti patikrinimą, ar tėvai tada sakė tiesą.

Nežinau, dėl kokių priežasčių, tačiau nedaugelis lietuvaičių savo atostogų maršrutu renkasi Estijos pajūrį. Gal atbaido atstumas, gal kainos, o gal tiesiog manymas, kad jei jau Lietuvoje vasaros šaltos, tai šiauriau esančioje Estijoje jos dar šaltesnės. Nebūtinai taip yra. Skirkime ilgąjį savaitgalį mūsų tegul ir netiesioginei, bet visgi kaimynei, ir pažiūrėkime, ką įdomaus ji siūlo savo svečiams.

Pradėkime būtent nuo jos žymiausio kurorto – Pernu miesto. Nuo Vilniaus iki jo yra beveik 500 kilometrų, todėl pavairuoti teks. Mūsų kompanija marga, iš visos Lietuvos, todėl susitikimo vieta, kaip jau tapo įprasta keliaujant į šiaurę, – Aukštaitijos sostinė Panevėžys. Čia paliekame automobilius, sulipame į vieną ir per daug negaišdami pajudame. Jau vakarėja ir norime pasiekti Pernu dar prieš vidurnaktį.

Kelias iš esmės yra neblogas, sienų tarp valstybių nebėra. Tad jei neužsirausite ant Latvijos kelių remontų, važiuosis visai smagiai. Kažkur už Rygos stojame paplūdimyje, greitai palydime grimztančią į jūrą saulę ir judame tolyn. Judant į šiaurę kelių apkrovimas vis mažėja.

Vaido Mikaičio nuotr./Kiaulė su lagaminais. Pernu
Vaido Mikaičio nuotr./Kiaulė su lagaminais. Pernu

Dėl to vairuoti Estijoje man visada patinka. Pagrindiniai šalies keliai yra geros kokybės ir dažniausiai yra ne tik neapkrauti, bet ir visai tušti. Jausmas toks, tarsi judėtume į Europos užkampį, kuriame tuoj baigsis kelias. Iš esmės taip ir yra, nes jis sulig Estija ir baigiasi. Toliau prasideda jūra. Todėl nieko nuostabaus, kad pravažiuojančiųjų Estijoje yra žymiai mažiau nei pas mus. Malonu, kad Estijos „Via Baltica“ kelio ruožas neina per gyvenvietes. Jos visos yra prisišliejusios prie jūros ir turi savo vietinius keliukus. Jei rytų Baltijos vikingų gyvenvietės nedomina, Pernu ir bus tas miestas, kurį pasieksite pirmiausiai.

Pernu yra ketvirtas pagal dydį Estijos miestas ir garsėjantis kaip šalies „Vasaros sostinė.“ Visgi tai yra šiek tiek kitokio kalibro vietelė nei mūsiškė vasaros sostinė Palanga. Poilsiautojų koncentracija ploto vienete Pernu yra mažesnė. Mieste nuolat reziduoja apie 40 tūkstančių gyventojų, tačiau sako, kad vasaromis jų padaugėja dar pusė tiek. Dažniausiai tai – dėl poilsiautojų iš Talino ir likusios šalies dalies.

Dviviečio kambario kaina gali prasidėti nuo 30-40 eurų.

Atvykstame vidurnaktį, apsistojame kiek toliau nuo centro esančiame motelyje. Sezono metu nakvynės paklausa Pernu yra labai didelė. Kainos varijuoja gana ženkliai ir yra panašios į Lietuvos pajūrio kainas. Dviviečio kambario kaina gali prasidėti nuo 30-40 eurų. Galbūt Pernu močiutės siūlo kažką pigesnio, bet mes jų neieškojome, todėl patirties čia neturiu ir net nežinau, ar tos močiutės apskritai egzistuoja. Sako, estai yra kiek mažiau verslūs nei lietuviai ir labiau linkę tvarkingai mokėti mokesčius.

Pats Pernu yra gražiai sutvarkytas miestukas su jaukiu ir gana ramiu net ir vasarą senamiesčiu. Atrodo, vasaros sostinės pagrindinė gatvė Ruutli turėtų sproginėti nuo pramogautojų pertekliaus, tačiau taip toli gražu nėra. Restoranai, kavinės ir kitos pramogų užeigos labiau išmėtytos šoninėse gatvelėse, todėl bendras triukšmo lygis, ypač dienomis, čia visiškai neprimena Palangos Basanavičiaus gatvės.

Vaido Mikaičio nuotr./Pagrindinė senamiesčio gatvė
Vaido Mikaičio nuotr./Pagrindinė senamiesčio gatvė

Mieste daug žalių parkų, paminklų, bažnyčių ir tiesiog gražių pastatų. Parkais, paminklais ir bažnyčiomis turbūt nieko nenustebinsi, jų yra kiekviename mieste, ir Pernu čia nėra išskirtinis. O gražūs pastatai man yra Pernu medinė architektūra. Čia tikrai yra į ką akis paganyti. Pats miesto centras yra nedidelis, todėl jį lengvai apeisi per daug kojų nepritrynęs.

Iš paminklų išskirčiau Voldemaro Janseno skulptūrą Ruutli gatvėje. V.Jansenas buvo žymus estų poetas, žurnalistas ir Estijos himno autorius. Vyrauja mitas, kad jei patrinsi poeto rankoje laikomą laikraštį, sulauksi geros žinios. Gal sulauksi, gal ir ne, tačiau bent jau nieko neprarasi. Po kelionės į Estiją nesulaukiau daugiau gerų žinių nei bet kada, o ir kas dabar patikrins, ar tos sulauktosios yra dėl laikraščio patrynimo ar ne. Na, bet tradicija graži.

Vaido Mikaičio nuotr./Janseno paminklas su laikraščiu
Vaido Mikaičio nuotr./Janseno paminklas su laikraščiu

Miesto centre stovėjo tuščias postamentas ant kurio galima užsirioglinti ir fotografuotis įsivaizduojant, kad tai yra tavo paminklas. Mano bendrakeleivis Valdas praleido gal pusvalandį ant jo fotografuodamasis įvairiomis pozomis ir dar ilgiau neapsispręsdamas, kurią jų kelti į feisbuką. Nežinojau, kad jis toks garbėtroška.

Pats postamentas atrodė kaip lengvai kilnojamas statinys, todėl nesu tikras, ar jis ten stovi nuolat.

Vaido Mikaičio nuotr./Garbėtroškos ant postamento
Vaido Mikaičio nuotr./Garbėtroškos ant postamento

Visgi, kad ir koks gražus ir jaukus būtų pats miestas, viskas yra niekis palyginus su tuo, dėl ko vasaromis jo populiacija padidėja pusantro karto – jūros pramogomis.

Pernu paplūdimys yra platus ir balto smėlio. Tėvai neklydo – jūra čia išskirtinai sekli ir norint normaliai išsimaudyti reikia nemažai bristi. Vaikams ir nemokantiems plaukti suaugusiems tai yra tikras rojus. Dėl seklios pakrantės ir bangų nebuvimo (Pernu yra įlankoje) jūros vanduo čia įšyla greičiau nei bet kur kitur, todėl Pernu maudynių sezoną galima pradėti kiek anksčiau.

123rf.com nuotr./Pernu paplūdimys
123rf.com nuotr./Pernu paplūdimys

Visgi tai yra tik Baltijos pakrantė, todėl stebuklų nereikia tikėtis. Vanduo čia nebus žymiai šiltesnis nei Lietuvos paplūdimiuose, o vasara nebus karštesnė nei pas mus. Tiesiog Pernu yra dar viena alternatyva norintiems išmėginti būtent Baltijos jūros paplūdimius. Jei papuolė lietinga diena – mieste yra daug SPA centrų, kuriais Pernu valdžia mėgina nors kiek kompensuoti estiškos vasaros trūkumus. Pigu nebus, bet bent jau nenuobodžiausite.

Visgi tai yra tik Baltijos pakrantė, todėl stebuklų nereikia tikėtis.

Tiek SPA centrai, tiek bendrosios kainos mieste pigumu nenustebins. Estija nėra pigesnė šalis už Lietuvą, o kai kuriais atvejais net brangesnė. Visgi ne tiek brangi, kad eilinis lietuvis, galintis sau leisti atostogauti Lietuvos pajūryje, negalėtų to padaryti ir Estijoje.

Kad ir kaip mėgstame jūrą, Pernu neužsibūname, nes mūsų laukia dar viena, visiškai skirtinga, tačiau nemažiau įdomi Estijos vieta – Saremos sala.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos