Etiopijos faktai ir įdomybės
Etiopijos vardas sudarytas iš dviejų graikiškų žodžių, kurie reiškia „nudegęs veidas“. Vis dėlto tiksli vardo kilmė nėra žinoma, o kai kurie istorikai jį kildina iš senos istorijos apie Aksumo įkurėją Ityopį, kiti iš graikų dievo Hefaisto (romėnų Vilkanas) sūnaus Aethiopso. Etiopijos pavadinimas minimas Senajame Testamente, Iliadoje ir Odisėjoje.
Šalies sostinė – Adis Abeba (Addis Ababa), kurios pavadinimas reiškia „baltoji gelė“. Ji yra 2400 metrų virš jūros lygio ir tai ketvirtoji aukščiausia pasaulio sostinė. Gyventojų skaičius – 75 milijonai, daugiau kaip 80 genčių.
Viza gaunama Etiopijos ambasadoje Briuselyje, išskirtiniais atvejais gali būti gauta atskridus oro uoste, tačiau patariame ją geriau pasidaryti iš anksto
UNESCO saugomų objektų skaičius: 8 kultūriniai (Lalibela, Aksumas, Tiya, Omo slėnis, Avašo slėnis, Gondero regionas, Hararas, Konso) ir 1 gamtinis (Simieno kalnai)
Kada keliauti ir nekeliauti: balandį – rugsėjį pietuose lietus ir labai kyla temperatūra, tad keliavimui sąlygos sudėtingos. Tačiau net ir tuomet gali su oru pasisekti.
Spalį – gruodį po lietaus dar mažiau turistų, viskas žalia, vis dar didesnė maliarijos rizika, sausis – kovas pagrindinis kelionių metas, sausį pagrindinės šventės – šv. Kalėdos ir Timkat.
Įdomūs faktai apie Etiopiją
- Etiopijos kalendorius turi 13 mėnesių ir atsilieka nuo mūsiškojo 7 arba 8 metus. Tryliktas mėnuo turi tik 5 arba 6 dienas. Naujuosius metus etiopiečiai švenčia rugsėjo 11 d.
- Etiopijoje laikas skaičiuojamas nuo aušros, t.y. 6 valandos ryto. Vidurdienis pas juos bus 6-a valanda, o 16 valanda bus 10 valanda pas mus. Tad viešėdami Etiopijoje atidžiai derinkite susitikimo laiką!
- Etiopija oficialiai yra vienintelė šalis, kuri nebuvo kolonizuota europiečių. Tiesa, trumpai juos buvo užkariavę italai, tačiau net ir jie buvo net du kartus sumušti etiopiečių.
- Kai kurios Afrikos šalys, pavyzdžiui, Gana, pasirinko tokias pačias vėliavos spalvas – žalia, geltona, raudona. 1996 metais Etiopija prie vėliavos pridėjo geltoną žvaigždę mėlyname fone, kas simbolizuoja jų ryšį su karaliumi Saliamonu ir visų gyvenančių tautų lygybę.
- Etiopijoje prasideda Mėlynasis Nilas, kuris susijungia su Baltuoju Nilu ir tampa ilgiausia pasaulio upe.
- Tradiciškai etiopiečių vaikai ir tėvai neturi bendros pavardės. Vaikams kaip pavardė suteikiamas tėvo vardas.
- Etiopijos maratonininkas Abebe Bikila tapo pirmuoju afrikiečiu laimėjusiu Olimpinį medalį 1960 metais Romoje. Po 4 metų jis taip pat laimėjo auksą Tokijo olimpiadoje. Įdomu tai, kad savo pirmąjį olimpinį maratoną jis nubėgo basas, mat jam netiko rėmėjų siūlomi batai.
- Etiopijos karalius Menelikas II buvo pirmasis afrikietis vairavęs mašiną 1907 metais.
- Etiopijos imperatorius Heile Selassie I yra laikomas Dievu Jamaikoje sukurtos rastafarizmo religijos išpažinėjų. Imperatoriaus tikras vardas buvo Tafari Makonnen, o žodis „ras“ reiškia regiono vadovą. 1930-aisiais rastafariai įtikėjo, kad būtent Etiopijos vadovas (juodaodis vienintelės laisvo Afrikos valstybės imperatorius) yra mesijas, Jėzaus Kristaus reinkarnacija. Dabar nemaža rastafarių bendruomenė yra įsikūrusi Šašemenės miestelyje. Jame galite sustoti važiuodami pakeliui į Omo slėnį. Tik būkite atsargūs – jo gyventojai vaikšto paraudusiomis akimis ir kartais būna agresyvūs.
- Etiopijoje gyvena juodieji žydai, dar vadinami falašais. Legendos sako, kad tai dingusi žydų gentis arba karaliaus Saliamono palikuonys. 1984-ais metais Izraelis vykdė 6 savaičių trukmės „Mozės operaciją“, kurios metu slapta išskraidino 8000 Etiopijos žydų gelbėdami juos nuo vietos režimo.
- 1974 metais archeologai Etiopijoje rado bene garsiausią žmogaus protėvę, gyvenusią prieš 3 milijonus metų. Jai buvo suteiktas mielas Liusi vardas, kurio kilmė dar smagesnė – kaip tik tuo metu stovykloje grojo The Beatles daina „Lucy in the sky with Diamonds“. Ir nors nuo to laiko rasti palaikai ir senesnių mūsų protėvių (iki 5 milijono metų), Liusė liko viena žymiausių pasaulyje.
Kodėl verta važiuoti į Etiopiją?
Etiopietiška krikščionybė ir gyva istorija
Prieš važiuojant į Etiopiją visi keliautojai užfiksuoja įvykį, kad tai viena iš pirmųjų pasaulio valstybių priėmusi krikščionybę, kaip valstybinę religiją. Tai atsitiko 330 metais. Bet nepamačius savo akimis sunku ir įsivaizduoti, kad ta sena istorija yra tokia gyva ir taip matoma kiekviename žingsnyje. Kai Etiopijoje keliavau prieš du metus, mano grupės keliautoja labai gražiai apibūdino: „Nuo šiol dabar aiškiau įsivaizduosiu, kaip atrodė laikai, kai gimė Jėzus“. Baltais drabužiais apsirengę vyrai ir moterys, išdegusi žemė, dulkės ir itin paprastos gyvenimo sąlygos. Atrodo, kad laikas čia visai sustojęs.
Istorijos mylėtojai būtinai turi aplankyti Etiopiją! Aksume stovi įspūdingos senos monolitinės stelos. Vieni iš įspūdingiausių senųjų pasaulio architektūros stebuklų – uolose į žemyn iškaltos Lalibelos bažnyčios, daugybė bažnytėlių užkeltų aukštai kalnuose ir taip apsaugotų nuo priešų. Visur senovinė tapyba ir malonūs šventikai, pasiruošę papasakoti apie savo prižiūrimas vietas.
Legendų šalis
Etiopijos istorija yra gausiai paskaninta įvairių legendų. Tikriausiai žymiausia iš yra apie Aksume esančią Siono šv. Mergelės Marijos bažnyčią, kurioje, pasak legendos, saugoma Šebos karalienės atsigabenta Sandoros skrynia. Ją karalienė pavogė iš karaliaus Saliamono ir joje saugomos lentelės, kurias Mozė gavo iš Dievo.
Pasak legendos, kryžius, ant kurio buvo nukryžiuotas Jėzus ir kurį IV amžiuje atrado Romos imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena, buvo perduotas Etiopijos karaliams, kad šie apsaugotų koptų krikščionis. Rugsėjo mėnesį visi pasaulio krikščionys, ir ypač etiopiečiai, švenčia kryžiaus suradimą. Etiopijoje ši data pažymima kuriant didžiulius laužus.
Dar viena iš Etiopijos legendų sako, kad šalies Oromo regiono tikėjimas, kurio dievas vardu Vaka, yra pasaulio seniausia monoteistinė religija ir būtent iš čia Mozė pasiskolino dešimt Dievo įsakymų.
Tikėti istorijomis, ar ne – spręsti jums, bet man patiko mūsų gido pasakymas: „Jei tikite, vadinasi tai tiesa. O mes tikime, kad tai mūsų istorija“.
Kalnai ir įgriuvos
Apie 70 proc. visos Afrikos kalnų yra Etiopijoje. Šalis dažnai yra vadinama „Afrikos stogu“. Be to, Etiopijoje randasi ir viena iš žemiausių vietų žemėje – tai Danakilio įgriuva, Dalolo lavos ežeras, 116 metrų žemiau jūros lygio. Jei vertintume vidutinę metinę temperatūrą – tai ir pati karščiausia vieta žemėje. Čia mokslininkai tyrinėja, kaip gali atsirasti gyvybė kitose planetose su tokiomis sunkiomis gyvenimo sąlygomis.
Beje, Etiopijoje (ir tik Etiopijoje), Simieno kalnuose gyvena beždžionės – gelados – dar vadinamos kraujuojančiomis širdimis. Jos turi unikalius raudonus dėmes ant krūtinių.
Gelados yra lyg senųjų, pirmykščių beždžionių, dabar sutinkamų tik fosilijose, palikuonys.
Gyvena būriais ir mokslininkai pastebėjo įdomių atvejų, kai patelės, kurios turėtų poruotis tik su dominuojančiu grupės patinu, apgaudinėja jį su kitais, bet slepia savo neištikimybę.
Sena kalba, sena kultūra
Neskaitant arabų, etiopiečiai vieninteliai iš Afrikos tautų turi savo unikalų raštą. Aksumo stelose (monolitiniuose obeliskuose) užrašai buvo iškalti graikų, arabų ir ge‘ezo kalba, iš kurios kilo šių laikų Etiopijos regioninės kalbos. Senoji Aksumo civilizacija turėjo prekybos ryšių ir darė įtaką Vidurio Rytų ir Viduržemio jūros šalims dar nuo 400 metų per. Kr.
Iki dabar Ge‘ezo kalba yra naudojama, kaip ir lotynų, mišių metu. Klausantis melodingų maldų, tiesa, galima ir primigti. Ja parašytos visos senosios religinės knygos, išlikusios puikiai, mat popierių ar papirusą atstojo ožkos oda. Ge‘ezo abėcėlės naudojama užrašyti oficialiai Etiopijos kalbai Amharic.
Etiopietiška kavos ceremonija
Kai kuriose daug kavos užauginančiose šalyse visai negausite geros kavos, nes nėra kavos gėrimo kultūros. Etiopija yra maloni išimtis, tikriausiai dėl to, kad pasaulyje ji laikoma kavos tėvyne. Viskas prasidėjo čia, Kafos regione ir išplito po visą pasaulį, kad kas rytą žadintų jus.
Etiopietiška kavos ceremonija ne veltui yra vadinama ceremonija – išgerti puodelį kavos užtruks. Tikras lėto gyvenimo, mėgavimosi ta akimirka pavyzdys. Šviežios kavos pupelės pirmiausiai paskrudinamos, ceremonijos dalyviai gali įvertinti jų kvapą, tada rankomis sugrūdamos ir kava verdama kavinuke ant anglių tingiai vėduojant, kad ugnis laikytųsi. Kai kuriuose regionuose kava gardinama rūtomis ar net druska. Kavą užuosite ir namuose, ir turguose, ir oro uosto išvykimo salėje.
Etiopietiškas maistas
Tikrai negaliu pasakyti, kad maistas būtų labai sužavėjęs, bet galiu patvirtinti, kad jis tikrai unikalus. Etiopijoje auga endeminiai (tik čia randami) grūdai vadinami tefu. Iš jų kepama gana specifinė duona indžera – primenanti didelį blyną. Tefas yra smulkiausias pasaulio grūdas, bet dėl specifinio tešlos rauginimo, atvykusiems keliautojams šis patiekalas nelabai patinka.
Indžera vietinių valgoma tiek pusryčiams, tiek pietums, tiek vakarienei. Ant to didelio iškepto blyno dedami įvairūs troškiniai, jis atstoja ir lėkštę ir šaukštą, mat kitas maistas imamas su pagaliukais.
Etiopijos pietuose matėme ir dar vienos rūšies duonos gamybą. Kadangi Dorze gentis gyvena aukščiau, kur neauga tefo grūdai, duoną čia kepa iš netikrų bananų žievės. Netikri bananai – tai augalai, panašūs į bananus, bet neduodantys vaisių. Sutrintą žievės masę tris mėnesius jie fermentuoja žemėje. Skonis dar labiau ne kažką...
Etiopiečiai savo gyvenimo neįsivaizduoja be mėsos, šalis yra didžiausia jautienos tiekėja visoje Afrikoje. Gidas Vendis keliaudamas kartu ir šiek tiek perėmęs lietuvių įprotį užsisakyti šviežių daržovių ir pakelėje nuolat pirkti vaisius guodėsi: „Pamatytų mano mama ir verktų, kad taip skurdžiai valgau“. Vietiniams mėsa yra gero gyvenimo simbolis, o vegetarais jie tampa tik pasninko prieš šventes metu. Etiopiečiai taip pat pasaulyje laikomi medaus vyno išradėjais – pas mus jis vadinamas paprasčiau – midumi.
Tradicinė muzika ir šokis pečiais
Dažniausiai afrikietiškus šokius įsivaizduojame judant klubams, bet šiaurinėje Etiopijoje išvysite originalius šokius, kai šokama pečiais. Vietiniai naktiniai klubai visada turi profesionalių šokėjų grupę, bet dar smagiau žiūrėti į paprastus klubinėtojus šokančius poromis, labai dažnai ir vaikinas su vaikinu, ar mergina su mergina. Atrodo, kad jie neturi jokių sąnarių pečiuose. Ritmas, energija ir visa atmosfera – tiesiog užburia.
Vaikai, vaikai, vaikai
Pirmųjų dienų šokas Etiopijoje – kiekviename žingsnyje tave apipuolantys vaikai. Ir parduoda, ir prašo, ir tiesiog kalbina ar nedrąsiai stebi. Jie net ilgiausius atstumus nubėga vardan galimybės gauti papildomų pajamų ar dėmesio. Matant tuos per akmenis ir gana aukštai virš jūros lygio lakstančius vaikus, visai nebestebina istorija apie pirmąjį afrikietį maratono bėgiką, kuris laimėjo olimpinį auksą basas.
Būna ir linksmų pažinčių – vienam berniukui pasakiau, kad pirksiu iš jo, jei jis atspės iš kokios šalies mes. Šaudė visai netoli, minėjo ir Koratiją, ir Suomiją, ir Lenkiją. Paskui susirado mus po geros valandos ir išdidžiai pasakė „Lithuania“ – nepatingėjo išsiklausinėti miestelyje. Bet tai ne tas pats, kas atspėti, tad šaunusis pardavėjas nenuliūdo ir kai nepirkau jo pakelėse surinktų gražių akmenukų.