Dūmų ratai, vadinami vulkaninio sūkurio žiedais, iš tikrųjų yra sudaryti iš kondensuotų dujų ir vandens garų. Jie susidaro, kai dujos kyla iš žemės gelmių ir išsiveržia iš ugnikalnio kraterio, rašoma „The Telegraph“.
Etnos ugnikalnis yra vienas iš nedaugelio pasaulio ugnikalnių, kuriuose susidaro tokie žiedai, ir tai vyksta labai dažnai, tačiau, pasak mokslininkų, pastarieji išsiveržimai yra išskirtiniai.
„Nė vienas ugnikalnis žemėje neišskiria tiek daug garų žiedų kaip Etna. Tai žinome jau seniai. Tačiau dabar jis muša visus ankstesnius rekordus“, – sakė Katanijos nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto vulkanologas Borisas Behncke. Pastaruosius 25 metus jis tyrinėja ugnikalnį ir gyvena netoli jo.
Etnos ugnikalnis yra vienas iš nedaugelio pasaulio ugnikalnių, kuriuose susidaro tokie žiedai.
Jis sakė, kad vėlyvą antradienį pietrytinio kraterio šiaurės rytiniame pakraštyje atsivėrė nedidelė ventiliacijos anga, iš kurios sklido žėrinčių dujų čiurkšlės.
Kitą rytą tapo aišku, kad šie dūmai sukuria „įspūdingą kiekį“ sūkurinių žiedų, sakė jis.
Nuo to laiko ugnikalnis išmetė šimtus, o gal net tūkstančius įspūdingų žiedų, pridūrė B.Behncke, kuris ugnikalnį mato iš savo namų Tremestieri Etneo, netoli Katanijos.
Vietiniai gyventojai ugnikalnį dėl jo skleidžiamų garų žiedų pavadino Žiedų dama.
„Maniau, kad turiu haliucinacijų. Niekada nebuvau mačiusi nieko tokio įspūdingo ir gražaus“, – pasakojo Angela Intruglio iš Maskalio miestelio Etnos papėdėje, kurį teko atstatyti po to, kai 1928 m. išsiveržimo metu jis buvo visiškai sugriautas.
Ekspertai teigia, kad neįprasti žiedai yra nekenksmingi ir nebūtinai yra artėjančio išsiveržimo preliudija.
„Tai tik atviras apskritimo formos kanalas, kuriuo pulsuojančiai veržiasi dujos, – sakė B.Behncke. – Tai tikrai kažkas nepaprasto ir visiškai nekalto.“
Ankstesnis toks atvejis Etnos kalne įvyko praėjusių metų gruodį, sakė Pietų Etnos kalnų gidų grupės gidas Giuseppe Barbagallo. Kitos didelės žiedų emisijos įvyko 2000 ir 2023 m.
11 000 pėdų aukščio Etnos ugnikalnis yra aukščiausias ugnikalnis Europoje. Anot B.Behncke instituto, išsiveržimai vyksta jau pusę milijono metų, tačiau savo būdingą kūgio formą ugnikalnis įgavo tik per pastaruosius 100 000 metų.
Magma kyla į Etnos kalną per centrinį atvirą kanalą, kuriuo nuolat išsiskiria dujos, todėl iš jo viršūnės beveik visada sklinda dūmai.
Paskutinis didelis išsiveržimas įvyko 2023 m. gegužę, todėl oro uosto administracija buvo priversta sustabdyti visus skrydžius netoliese esančiame Katanijos oro uoste, kuris yra populiari turistų lankoma vieta.
Tuo metu iš pietrytinio kraterio išsiveržusi lava sukėlė juodų vulkaninių pelenų debesį, kuris nukrito ant miesto ir sutrikdė ne tik oro eismą, bet ir ant žemės esančių transporto priemonių eismą.
Panašiai atsitiko ir dėl 2001 m. bei vėlesnių dvejų metų išsiveržimų, kai ant gatvių ir greitkelių susidarė pelenų sluoksnis, kėlęs pavojų automobilių eismui. Tas pats pasakytina ir apie jų kritimą ant oro uosto kilimo ir tūpimo tako.
Išsiveržimai vyksta jau pusę milijono metų, tačiau savo būdingą kūgio formą ugnikalnis įgavo tik per pastaruosius 100 000 metų.
Institutas taip pat teigė, kad plonos vulkaninės dulkės gali dirginti žmonių akis, odą ir gerklę, o dėl vėjo pernešamų pelenų išsiveržimų atveju pasėliams gali būti padaryta negrįžtama žala.
Per pastaruosius 100 metų įvyko daug didelių išsiveržimų. 1971 m. keliems kaimams grėsmę kėlė lavos srautai, kurie sunaikino kai kuriuos sodus ir vynuogynus. Kitą dešimtmetį ugnikalnio veikla buvo beveik nenutrūkstama. 1983 m. po keturis mėnesius trukusio išsiveržimo valdžios institucijos, bandydamos nukreipti lavos srautus, susprogdino dinamitą.
