Kol likęs pasaulis vėl klumpa prieš, panašu, naują COVID-19 bangą, šios Portugalijos salos žmonės renkasi kavinėse, baruose ir restoranuose. Mokyklos čia taip pat atidarytos, o lauke nereikia dėvėti kaukės.
Šeštadenį, kai žmonės sporto komplekse rikiavosi antrajai „Pfizer“ skiepo dozei, vienintalis Korvo gydytojas Antonio Salgado džiaugėsi: „Mes jau gyvename tokį gyvenimą, kuris labai artimas įprastam. O dabar jis dar labiau toks bus!“
Korvo nuošalumas dažnai būdavo minusas vietos gyventojams – Šiaurės Atlante orai gali būti labai audringi ir net kartais palikti salą be būtinų prekių. Tačiau pandemijos akivaizdoje geografinė salos vieta pasirodė esantis svarbus įrankis kovoje su koronavirusu.
62-ejų gydytojas į Korvą atvyko mažiau nei prieš metus, bet jis jau sako įpratęs prie retkarčiais pasitaikančio vaisių ar degalų trūkumo. Jis net pats išmoko namuose pasigaminti jogurto.
Už šimtų kilometrų nuo žemyninės Europos esanti sala pandemijos išvengė beveik nenukentėjusi.
„Gyvenimas Korve yra ramus. Mes gerai gyvename. Nėra streso, jis čia neegzistuoja“, – sako gidas Fernando Câmara.
Tačiau nesant turistų, jis turi mažai darbo. Vietoj įprastos veiklos jis ėmėsi organizuoti mokiniams ekskursijas į vulkano kraterį.
„Šiuo metu Korvo yra rojus. Tai unikali vieta pasaulyje“, – sako portugalų kalbos mokytoja Carla Santos.
„Mes turėjome tik vieną COVID-19 atvejį saloje, tai buvo įvežtinis iš žemyninės dalis, buvo nustatytas. Ir toliau gyvename įprastinį gyvenimą ir kliaujamės Sveikatos ministerijos taisyklėmis“, – pasakoja ji.
Portugalija nusprendė paskiepyti visus salos gyventojus, neatsižvelgiant, ar jie patenka į prioritetines grupes.
Vietos visuomenės sveikatos centro specialistas Clelio Meneses aiškina, kad dozių skaičius, kurio reikėjo visiems Korvo gyventojams, nesulėtino vakcinacijos procesų kitose Azorų salose. „Vienintelė atsakinga išeitis buvo paskiepyti visą populiaciją ir sukurti imunitetą turinčią teritoriją“, – sako jis.
Saloje yra vos vienas plaučių ventiliatorius ir išvis nėra ligoninių lovų, todėl bet koks protrūkis būtų pražūtingas.
„Mes labai baiminomės, kad kas nors atvyks ir mus užkrės – pavyzdžiui, laivu“, – atvirauja viena iš dviejų salos slaugių Goreti Melo.
„Plitimas būtų buvęs pražūtingas ir labai staigus“, – sako meras Jose Manuelis Silva. Anot jo, dalis gyventojų pandemijos metu norėjo salą visai uždaryti.
„Mes turime tik vieną kepyklą, todėl natūralu, kad visi einame į tas pačias vietas“, – aiškina jis.
Žemyninėje Portugalijoje situacija žymiai sudėtingesnė. Nuo COVID-19 mirę daugiau nei 16 tūkst. žmonių, iš viso užfiksuota 800 tūkst. užkrato atvejų.
Tačiau Korve buvo tik vienintelis atvejis – COVID-19 buvo diagnozuota vietos gyventojui, kuris per Kalėdų atostogas buvo nuvykęs į žemyninę Europą.
Kaip ir kitur Portugalijoje, skiepijimas Korve yra savanoriškas, bet atsisakiusių vakcinos beveik nėra.
„Korvo žmonės nepatyrė pandemijos saloje, ir tai yra tarsi kompensacija jiems už izoliaciją, sunkų gyvenimą ir kitas problemas“, – sako gydytojas A.Salgado
Kad gyvenimas visgi pasikeitęs, 17 kv. km ploto saloje rodo tik kaukės ir tai, kad beveik visiškai nėra turistų. Tačiau sala gauna pajamų iš kitur – turima žvejybinių laivelių, apie tūkstantį galvijų.
Daliai salos gyventojų pagrindinis pajamų šaltinis yra turizmas, tad pandemijai jį nutraukus, Korvas liko ypač priklausomas nuo išorinės pagalbos.
Vietos mokytoja Elisabete Barradas sako esanti labai privilegijuota, kad galėjo taip greitai gauti jau abi vakcinos dozes. Ji mano, kad sala didžiąją pandemijos dalį atrodė kaip „kapsulė“. Bet dabar gyventojai stebi likusį pasaulį ir nerimauja, kaip kitur bus susitvarkyta su COVID-19.
