06 22

Ežere prie Anykščių išsimaudęs vyras įspėja kitus: dėl užteršto vandens grįžau su ausies uždegimu

Ką tik suvokiau, kad labai jau spėriai ta ką tik atėjusi vasara eina. Pakeli galvą nuo kompiuterio ir, žiūrėk, žmogau, kad jau birželis į pabaigą (galėtų ir žiema taip, bet ne – žiemą laikas sustoja), o tu dar nieko vasariško nesi nuveikęs, jau nekalbant apie pabuvimą prie jūros. Nors konkrečiai dėl jos jaudintis dar yra ankstoka, ji dar nėra tiek atšilusi, kad labai norėtųsi maudytis, o gulėjimą paplūdimyje be maudynių aš tapatinu su arbūzo valgymu, tačiau graužiant tik žievę ir nevalgant raudonumo. Dėl to beveik niekada nevykstu prie jūros birželį, man per šalta.
Rubikių apžvalgos bokštas ir ežeras
Rubikių apžvalgos bokštas ir ežeras / „15min“ fotomontažas

Tad belaukiant, kol ji atšils, pažiūrėkime, ką dar vasariško galima nuveikti ar pamatyti mūsų Lietuvėlėje. Ir čia man į galvą šovė vieta, kuri kažkaip tyliai, nepastebimai, tačiau gana užtikrintai tapo itin populiaria lankytina kryptimi mūsų šalyje. Ypač tarp vilniečių (gal kitų miestų gyventojų taip pat, bet kadangi dažniausiai sukuosi Vilniaus burbule, tai daugiausia galiu kalbėti tik už jį).

Vaido Mikaičio nuotr. / Siauruko stotis
Vaido Mikaičio nuotr. / Siauruko stotis

Ta vieta yra Anykščiai. Esu tikras, kad kažką apie juos, bent jau teoriškai, esate girdėję ir patys, nes apie Anykščius ir dainos yra rašytos, ir poemos kurtos. Žymiausias tokių veikalų yra, aišku, hipsteriškasis „Anykščių šilelis“ – neabejotinai kokybiškas dalykas bei mūsų tautos poezijos brangakmenis. Tiesa, jis yra labiau apie mišką šalia Anykščių, nei apie patį miestelį, bet tą galima pateisinti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų